„Misionierių bažnyčios ir ansamblio atgimimas pradedamas nuo rytinio bokšto tvarkymo. Paveldo tvarkybos darbai reikalauja daug išteklių, tad vien fasado su bokštais tvarkymas gali užtrukti dvejus–trejus metus“, – pranešime teigė Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius.
„Tikimės, kad ateityje vienas gražiausių Vilniaus baroko ansamblių atsivers piligrimams ir miesto svečiams“, – pridūrė jis.
Bokšto atnaujinimas vykdomas Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos lėšomis.
Vykdant ansamblio pritaikymo piligrimų reikmėms projektą, vienuolyno patalpos bus pritaikytos piligrimų nakvynei, o bažnyčios erdvė – renginiams. Bus išsaugotas Misionierių vienuolyno ir bažnyčios ansamblio vaizdas, sutvarkyta teritorija.
Panašus paveldo objekto sutvarkymo ir įveiklinimo pavyzdys yra Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčia ir Bernardinių vienuolynas, kur dabar veikia Bažnytinio paveldo muziejus, „Arkangelo“ konferencijų ir meno centras, kitos organizacijos.
Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblis yra viena svarbiausių architektūrinių dominančių, siejamų su Vilniaus istorinio centro kultūriniu identitetu.
Šią bažnyčią misionerių vienuolija pradėjo statyti 1695 metais. Statybos truko 35 metus, nes stigo lėšų, mieste 1706 metais kilus gaisrui sudegė bažnyčios stogas. Statybą pristabdė 1708 metų švedų invazija, 1709–1710 metų maro epidemija.
Tęsti ir baigti didelės mūrinės bažnyčios statybą leido didikų aukojamos lėšos. Tarp tokių rėmėjų pasižymėjo Naugarduko kaštelionas Antanas Novosielskis, jo aukomis 1722 metais pastatyti bažnyčios bokštai ir frontonas.
1730 metais bažnyčia konsekruota Viešpaties Dangun Žengimo vardu. 1750–1754 metais, pagal Jono Kristupo Glaubico projektą, paaukštinti bažnyčios bokštai, užstatyti
frontonai, 1755–1756 metais pristatytas priebažnytis, o šiuos elementus gausiai išpuošė rokokiniai lipdiniai.
Nuo to laiko bažnyčios pagrindinis fasadas mažai pakito, nors ir ne kartą restauruotas.