Pasak P.Regesaitės, „Fenty“ yra Rihannos prekės ženklas, neseniai prisijungęs prie LVMH („Moët Hennessy – Louis Vuitton“). Prieš tai dainininkė garsėjo kosmetikos, apatinių linija. „Iš kitų prekės ženklų „Fenty“ išsiskiria tuo, kad Rihanna remia jaunus dizainerius ir stengiasi įtraukti kuo daugiau žmonių“, – teigė pašnekovė.
Apie šį įvykį, praktiką pas dizainerę Iris Van Herpen bei Nacionalinio Amsterdamo operos ir baleto teatro užkulisius 15min kalbasi su jaunąja dizainere.
– Papasakok apie konkursą, kuriame dalyvavai.
– Viskas prasidėjo, kai rugsėjį grįžau tęsti savo studijų, kurių metu turėjome dirbti prie bendros kolekcijos su mados namais. Nors pradžioje dar nežinojome kokiais, turėjome iš anksto sugalvoti drabužių modelių konceptus. Tik vėliau atvyko dizaineriai iš „Fenty“ ir pasakė, kad dirbsime Rihannai.
Jie mums davė vieną žymesnių „Fenty“ mados namuose sukurtų suknelių „Corset Dress“, turėjusia tapti mūsų kūrybos įkvėpimu. Reikėjo naudoti būtent tas medžiagas, kurias mums davė, – galėjome pasirinkti iš baltos ir indigo.
Tokia buvo pradžia, o vėliau prasidėjo pats kūrybinis procesas. Pirmiausia pristatėme savo eskizus, idėjas ir bendradarbiavome su „Fenty“ dizaineriais. Eskizai, darbų aplankas nuolatos buvo siunčiami Rihannai, tad viskas vyko žingsnis po žingsnio.
Galiausiai pasibaigus visų studentų darbams, kūrybą turėjome pristatyti „vienas prieš vieną“ Rihannai – pasakojome, kaip interpretavome jos suknelę.
Galiausiai pasibaigus visų studentų darbams, kūrybą turėjome pristatyti „vienas prieš vieną“ Rihannai – pasakojome, kaip interpretavome jos suknelę. Po mados šou laukėme naujienų, nes ji turėjo išrinkti nugalėtojus ir kviesti į interviu.
– Tarp jūsų su Rihanna vyko individualus pokalbis?
– Šalia turėjau savo modelį su rūbais bei darbų aplanku. Kiekvienas ėjo prie Rihannos bei „Fenty“ dizainerių, sėdinčių prie stalo. Už jų buvo LVMH komanda. Buvo daug kamerų ir buvo labai baisu (juokiasi).
Būdama itin profesionali Rihanna mažai ką sakė, nerodė jokių emocijų (juk konkurse dalyvavo 51 žmogus). Jeigu stengsies palaikyti kontaktą, visi pradės kažkaip interpretuoti, kas nėra profesionalu. Žinoma, ji padėkojo ir kaip „McDonalde“ atėjo kitas užsakymas (juokiasi).
Prioritetu liko Rihannos nuomonė.
– Kaip bus paskirtas nugalėtojas?
– Pradžioje sakė, kad praktiką „Fenty“ galės gauti du studentai, tačiau tik perskaičiusi straipsnį sužinojau, jog nugalėtojas bus vienas.
Dalykai keičiasi labai dažnai (juokiasi). Tą pastebėjau ir paties proceso metu. Tačiau tai suprantama, nes suderinti akademinius bei mados namų reikalavimus, nelengva. Mums buvo ganėtinai sunku suprasti, ko nori „Fenty“, o ko universitetas, nes norėjosi įtikti abiem, bet prioritetu liko Rihannos nuomonė. Vis dėlto konkurso nepastovumas (keitėsi ir interviu gavę žmonės) privertė į procesą reaguoti ramiau.
– Ar savo modelį kūrei pati viena, ar buvo buriamos komandos?
– Kiekvienas individualiai kūrė savo projektą, kurį sudarė nuo galvos iki kojų išpildytas derinys. Todėl reikėjo sukurti kažkokį aksesuarą arba dar vieną drabužį. Konkursui reikėjo trijų komplektų, tačiau pasiūti tik du.
Galbūt antraštėse tai išliks trumpai, tačiau dirbant madoje – tai ilgalaikis dalykas.
– Kaip galvoji, ką mados kultūros kontekste reiškia dalyvavimas šiame konkurse?
– Mano kurso vadovas sako, kad gauti tokią galimybę – didžiulė sėkmė. Juk pati Rihanna rinkosi tarp daugelio universitetų ir Vestminsteris negarsėja bendradarbiavimu su dauguma mados namų. Žinoma, tai vyksta, tačiau ne kiekvienais metais.
Jau vien gauti publikaciją būnant 21-erių studentei duoda labai daug. Žmonės dirbantys toje pačioje srityje atsimena pavardes, veidus, o per patį mados šou dalyvavo ne tik Rihanna, jos komanda iš „Fenty“, bet ir profesionalai iš „Moët Hennessy – Louis Vuitton“ (LVMH). Dėl šios priežasties buvome pastebėti ne tik Rihannos ir jos prekės ženklo, bet ir kitų mados industrijai svarbių žmonių. Galbūt antraštėse tai išliks trumpai, tačiau dirbant madoje – tai ilgalaikis dalykas.
Šiuo metu ruošiamės baletui „Frida“ (rež. Annabelle Lopez Ochoa), kurio premjera bus kitą mėnesį.
– Dar būdama abiturientė laimėjai mados „Injekciją“, o šiuo metu praktikuojies Nacionaliniame Amsterdamo operos ir baleto teatre.
– Dar praėjusiais metais dirbau pas dizainerę Iris Van Herpen ir ten susipažinau su nemažai žmonių. Ten dirbo ir mano vadybininkė, kuri vėliau įsidarbino šiame Operos ir baleto teatre. Šiuo metu turiu šešių savaičių pertrauką nuo universiteto ir turime atlikti praktiką. Todėl nusprendžiau grįžti į Amsterdamą ir išmėginti save naujoje sferoje – atsitraukti nuo couture’o, įsigilinti į kostiumus.
Šiuo metu ruošiamės baletui „Frida“ (rež. Annabelle Lopez Ochoa), kurio premjera bus kitą mėnesį. Mes tiesiog siuvame kostiumus, aš daugiausia dirbu su aksesuarais. Šiaip pačioje studijoje padedame vieni kitiems – tai sukuria kitokią atmosferą, nei dirbtum mados namuose.
Jeigu nori, gali visur rasti galimybių.
– Ar manai, kad Lietuvoje tau būtų sukurtos tokios pat galimybės?
– Kad Lietuvoje nelabai yra couture’o (juokiasi).
– Turime vieną.
– Manau, kad tobulėti galima visur, ir pats Juozas Statkevičius kuria labai gražius kostiumus teatrui. Jeigu nori, gali visur rasti galimybių. Tačiau visiems suprantama, jog užsienyje jos begalinės. Tu gali eiti kur nori, susipažinti su dar daugiau žmonių, per kuriuos ir kuriesi savo ratą. Lietuvoje visi vienas kitą ir taip žinome. Galiausiai Lietuvoje dirbau mažai, todėl iš praktinės pusės mažai ką galiu pasakyti (juokiasi).
– Svajoji apie aukštąją ar komercinę madą?
– Manau, kad tobuliausias variantas viduriuke. Pradėti couture’ą labai sudėtinga ir brangu, todėl pradžioje reikėtų daryti kažką komercinio. Tai padėtų sukurti vardą ir tik tuomet jau būtų galima keliauti prie to.
Pavyzdžiui, pati I.Van Herpen pradėjo nuo aukštosios mados, bet ligi šiol stengiasi galą su galu sudurti. Tai matyti iš jos virtuvės struktūros – visa ateljė sudaryta iš praktikantų. Tai žiauru, nes jie negauna nieko. Bet pažvelgus iš kitos pusės, jeigu pati norėčiau pradėti savo liniją, taip pat negalėčiau visiems sumokėti. Dėl to pradžioje ir reikėtų pradėti nuo kažko komercinio, ką bandžiau daryti su „Preges“ rankinėmis.
Šiuo metu kaip ir kiekvienam studentui galvoje kirba, ką darysiu po to, kai baigsiu, kur man reikės įsidarbinti.
– O kaip apibūdintum savo kūrybos konceptą?
– Kol esu universitete, stengiuosi eksperimentuoti ir atrasti savo stilistiką. Aš vis dar mėtausi nuo vieno dalyko prie kito, nes noriu daug ko išmokti. Šiuo metu kaip ir kiekvienam studentui galvoje kirba, ką darysiu po to, kai baigsiu, kur man reikės įsidarbinti. Dabar stengiuosi sukurti savo socialinį ratą, išbandyti save įvairiose srityse, jog baigusi, žinočiau, kuriuo keliu noriu eiti.
Kažkada teko prisidėti ir prie drabužių vaikams. Tada pradėjau mąstyti būdus, kaip sukurti tvarią madą. Manau, jog vienas iš būdų yra multifunkcionalumas – vieną daiktą galima dėvėti įvairiais būdais, o drabužius vaikams – konstruoti pridedant arba nuimant detales.
