Renginiai vyks liepos 9 – rugpjūčio 22 dienomis. Jau penkerius metus „Meno avilio“ organizuojami renginiai siekia telkti kultūros organizacijas, nekomercinio kino rodytojas (-us) bei kurti miestiečiams atvirą ir bendruomenišką erdvę, rašoma pranešime spaudai.
Šių metų „Gilios upės tyliai plaukia“ programą drauge sudarė 16 atviro šaukimo būdu atrinktų organizacijų, kurios miestiečiams pristatys 21 nemokamą renginį. „Gilios upės tyliai plaukia“ programa įvairi – nuo ryškiausių pastarųjų metų kino paveldo atradimų, lietuviško eksperimentinio kino ir videomeno, iki dirbtinio intelekto kine ar įvietinto garso meno.
„Sudarant šių metų „Gilios upės tyliai plaukia“ programą mums buvo svarbu, kad kiekvienas renginys pasiūlytų lankytojams praturtinančią patirtį. Trumpai apibūdinti plačią ir kiek eklektišką programą visuomet yra keblu, tačiau ieškojome partnerių renginių bei filmų, kurie padėtų kelti aktualius klausimus apie šiandienos geopolitinę situaciją, migracijos, psichikos sveikatos, atminties ir tapatybės temas. Galvojome apie tai, kaip svarbu užčiuopti dabarties pulsą, susiduriant tiek su istorija, tiek su ateities perspektyvomis“, – apie renginio programą pasakojo viena kuratorių Ona Kotryna Dikavičiūtė.
Vasaros antradieniais – kino paveldą aktualizuojanti programa
Kasmet „Meno avilys“ pristato 5–6 filmų programą, sudarančią „Gilios upės tyliai plaukia“ ašį. Šiais metais programos žvilgsnis nukreiptas į kino istorijos paraštes, o žiūrovai kviečiami atrasti pamirštą ar prarastą kino paveldą. Vasaros antradieniais bus pristatyti per pastaruosius dvejus metus festivalių, restauratorių bei kino tyrėjų dėka naujai aktualizuoti ir į didžiuosius ekranus iš užmaršties sugrąžinti filmai.
Pažintį su kino istorija pradės dvejus metus Kinijoje draustos romantinės dramos „Sudžou upė“ restauracija (rež. Lou Ye, 2000), kurianti naujojo amžiaus pradžios Šanchajaus portretą. Žiūrovės (-ai) galės išvysti ir daugiau neatrastų filmų – pavyzdžiui, po festivalio premjeros kino teatrų taip ir nepasiekusią juostą „Bušmėnas“ (rež. David Schickele, 1971), tyrinėjančią Nigerijos diasporą San Franciske, taip pat eksperimentinio analoginio kino kūrėjos Narcisa Hirsch (1928–2024) naujai suskaitmenintų trumpo metro filmų programą „Grįžti namo“, nukelsiančią į nuo įprastų avangardinio kino centrų nutolusią Argentiną.
Programos sudarytojos nevengia ir nepatogių temų: apie sisteminį palestiniečių kolektyvinės atminties bei tapatybės naikinimą kalbėti kvies „Fidai filmas“ (rež. Kamal Aljafari, 2024), pasakojantis apie intervencijas į Izraelio armijos konfiskuotą Palestinos kino archyvą. Istorinio lūžio fone Ukrainoje sukurtas „Žmogus K“ (rež. Serhiy Rakhmanin, 1992) narplios Franzo Kafkos įkvėptą bevardžio rašytojo kūrybinę krizę.
Rugpjūčio mėnesį programą užbaigs „Taifūno klubas“ (1985) – vis dar menkai pažįstamo režisieriaus Shinji Sōmai filmas, sukurtas po Japonijos kino studijų sistemos griūties, iki šiol kūrybiniams eksperimentams įkvepiantis jaunąją šalies kūrėjų kartą.
Kultūros organizacijas jungianti platforma
Po filmų peržiūrų į diskusijas, pokalbius bei susitikimus su menininkais kvies net keletas prie „Gilios upės tyliai plaukia“ programos prisijungusių organizacijų. Žmogaus teisių aktyvizmo organizacija „Sienos Grupė“ surengs susitikimą su savo nariais ir pasienio tema kuriančiais žurnalistais. Psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“, siekdami mažinti psichikos sveikatos stigmatizavimą, kalbėsis su autizmo bendruomene – organizacijomis „Lietaus vaikai“ bei iniciatyva „Žvelk giliau“. Rezidencijų ir edukacijos centras Rupert įtrauks į pokalbį su menininke (-u) bones tan jones, prodiusere Eglė Kliučinskaitė ir kuratoriumi J. L. Murtaugh.
Neliks aplenkta ir populiarioji dirbtinio intelekto (DI) tema. Vilniaus trumpųjų filmų festivalis pristatys dviejų dalių renginį „Algoritmų miražai“, kuriame Antanas Skučas – vienas pirmųjų Lietuvos animatorių, aktyviai naudojantis naujus DI įrankius savo kūrybiniame procese, skaitys pranešimą apie DI naudas ir keliamus iššūkius, dalinsis patirtimi apie savo trumpametražius filmus, sukurtus, naudojant DI.
Rugpjūtį, renginių ciklo programai įpusėjus, žiūrovus po tiltu pakvies „Meno avilio“ pristatomas garso meno koncertas „Objektai ir garsai“, kuriame pasirodys garso menininkai Oscar van Leest (NL), Elena Laurinavičiūtė (LT) ir Ignas Šoliūnas (LT), organiškai papildysiantys po Liubarto tiltu esančios erdvės akustinę aplinką.
Sezoną uždarys eksperimentinio kino laboratorijos „Spongė Lab“ renginys – lietuvių trumpametražio eksperimentinio kino programa ir kino performansas, jungiantis muziką ir analoginį kiną. Antropologišką miesto refleksiją po Liubarto tiltu gyvai atliks garso menininkė Gabriella Gordillo (MZ / AT) ir video menininkė Bon Alog (LT).
Su visa renginių programa galima susipažinti menoavilys.org arba „Meno avilio“ Facebook paskyroje. Renginių ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kino centras.
