Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Prasideda virtualus festivalis „Cirkuliacija“: tarp nagrinėjamų temų – Holokaustas, gatvės iššūkiai menininkams

Šį savaitgalį prasideda kasmet Kaune rengiamo šiuolaikinio cirko „Cirkuliacija“ festivalis, kurį, kaip ir daugybę kitų renginių, karantino ribojimai uždarė virtualioje erdvėje. Pasak festivalio organizatoriaus, trupės „Teatronas“ įkūrėjo Gildo Aleksos, šių metų virtualioji „Cirkuliacija“ palies ir sunkias temas, o pats festivalis išskirtas į dvi dalis – viena skirta menininkams, kita – visuomenei.
Režisierius Gildas Aleksa
Režisierius Gildas Aleksa / Martyno Plepio nuotr.

Kiekvienais metais, pakviesdama kauniečius į šiuolaikinio cirko festivalį, „Cirkuliacija“ įsikuria skirtingose miesto erdvėse, tačiau visad – miegamuosiuose rajonuose.

Pasak organizatorių, visų pirma taip siekiama mažinti kultūros atskirtį ir kokybiškus pasirodymus „išvežti“ į atokesnius rajonus. Be to, netradicinėse erdvėse – palapinėje prie daugiabučio, apleistuose vaikų namuose ar po balkonais – rodomi vaidinimai jau dėl pasirinktos erdvės patys tampa kitokie.

Pasak G.Aleksos, šių metų festivalis turėjo vykti Vilijampolėje, tačiau dėl karantino ribojimų jį teko nukelti į kitus metus.

„Tuo tarpu mes, kaip organizatoriai, tiesiog negalėjome praleisti metų ir nieko nedaryti. Nutarėme, kad šiemet festivalis vyks virtualiai ir kitaip“, – kalbėjo G.Aleksa.

– Apie ką kalbės, kokia bus šių metų virtuali festivalio programa?

– Pirmoji jo dalis – dirbtuvės, kuriose dalyvauja menininkai iš Lietuvos, o jas veda žinoma Kanados kūrėja Claudel Doucet ir Izraelio teatro menininkas, režisierius, spektaklio dailininkas, vaidybos ir performanso mokytojas bei „Clipa Theatre“ režisierius Ariel Bronz.

C.Doucet savo kūryboje atskleidžia intymumo temą, tiria riziką kūnuose, tarp smurto ir švelnumo esančias jėgas. Menininkės tarpdisciplininiai projektai tyrinėja intymumą, kad sukurtų naujas bendruomenės formas. Vienas iš jų – spektaklis „Se Prendre“.

Žinomiausio savo performanso „Locked“ kūrėjas A.Bronz dirbtuvėse palies atminimo, Holokausto temą. Jo šeimą yra palietęs Holokaustas, o žymiausias savo performanso metu menininkas prisirakina prie Holokausto atminimui skirto paminklo. Performansas kalba apie tai, kad mes turime monumentų, tačiau neretai trūksta pagalbos nuo Holokausto nukentėjusiems žmonėms.

Kadangi abu menininkai dalyvaus ir kitų metų „Cirkuliacijos“ festivalyje, tad šiemet yra tiesiog pažintis su jais, jie patys atsirinks žmones, su kuriais kitais metais kurs spektaklius atminimo tema.

Donato Ališausko nuotr. /Šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ Kaune akimirkos
Donato Ališausko nuotr. /Šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ Kaune akimirkos

Kadangi „Teatronas“ plečia savo veiklą, tad kitais metais iš šių edukacinių užsiėmimų taip pat atsiras spektakliai.

Man pačiam labai patinka jų abiejų kūryba, kuri yra tikrai labai skirtinga. Jei C.Doucet kuria per intymumą, tai A.Bronz – per provokacijas. Jas jau teko patirti ir šių metų dirbtuvių dalyviams.

– Pavyzdžiui?

– Labai įdomu matyti, kaip Lietuvos menininkai reaguoja į tas provokacijas. Pavyzdžiui, vieną kartą jie turėjo namų darbą – vieną valandą elgetauti. Nedarant jokių triukų, nebūnant klounu, pamirštant savo orumą. Menininkai savo kailiu patyrė, ką tai reiškia, tai buvo stiprūs patyrimai.

– Jūsų manymu, ką tokios patirtys duoda pačiam kūrėjui?

– Mes, menininkai, gyvename labai dideliame burbule, mes nežinome, labai dažnai dramatizuojame elgetų gyvenimą. Bet nesuprantame, kas su tų žmonių gyvenimais vyksta.

Beje, kalbant šia tema, „Cirkuliacija“ ir pernai ieškojo kitų kampų, kitokių žmonių. Ekskursiją Dainavos rajone vedė žmogus, neturintis namų. Jis vaikystėje svajojo būti gidu.

Esmė, kad šios istorijos čia nėra ekranizuotos, jei jos būtų ekrane – būtų jau kitokios. Šį kartą menininkai savo kailiu patyrė, kas tai yra, šis eksperimentas kalba ir apie visuomenės dviveidiškumą. Viena menininkė pasakojo, kad jautėsi kaip vaiduoklis, kad žmonės ją ignoruodavo. Tai – patirtys, kurių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje tu neišmoksi.

A.Bronz klausia, ar tu išdrįstum taip padaryti? Tiesa, vėliau visi menininkų surikti pinigai ir buvo išdalinti benamiams.

Cirkuliacija
Cirkuliacija

– Kasmet „Cirkuliacija“ būna mikrorajonuose, o šiemet ji turėjo vykti Vilijampolėje. Kiek virtualiame festivalyje bus Vilijampolės?

– Bus, ne tik virtualiai. Tam tikri veiksmai vyks ir Vilijampolėje, tačiau, vengdami žmonių susibūrimų, vietos ir laiko neanonsuojame.

A.Bronz tema yra susijusi su Vilijampole: su atmintimi, su Sąjungos aikšte, su Didžiąja akcija. Nežinau, į ką šios dirbtuvės išsivystys, į ką jos pavirs. Tai prisilietimas prie kitų metų temos, savotiškas meškerės užmetimas.

– Antroji šių metų festivalio dalis bus skirta ne tik menininkų laukui, tačiau ir visiems, besidomintiems cirku?

– Taip, tai bus tinklalaidės. Pokalbiai. Festivalio programa prasideda nuo skandinaviško, suomiško cirko, kuris neturi jokių metaforų ir yra tiesiog cirkas, o baigiasi ispanišku kataloniečių cirku, kuris kalba ir metaforomis.

Yra labai daug įdomių atradimų, daug skirtingų žmonių. Tai suteiks žiūrovams galimybę artimiau susipažinti su trupėmis, jų gyvenimu karantino metu, o diskusijų metu bus nagrinėjami įvairūs žiūrovams kirbantys klausimai apie menininkų spektaklius, kurie dienos šviesą išvys tik kitais metais.

– Kalbant apie kitus metus, „Cirkuliacija“ vyksta ir po žmonių langais, kiemuose, po balkonais. Ar nesijaučiate, kad karantinas jus tarsi apvogė, nes tą pradėjo daryti dažnas. Tarsi visas karantinas tapo viena didele „Cirkuliacija“.

– Gal ne. Vis tik, mes esame kitokie. Tiesą sakant, man buvo smagu girdėti atsiliepimus iš kauniečių: o, čia kaip „Cirkuliacija“. Smagu ir dėl to, kad mes turėjome modelį, kuriuo kiti žmonės ir organizacijos per karantiną pasinaudojo.

Kas mane trikdo, ką daryčiau kitaip? Man svarbiausia, kad kai mes einame po balkonais, atvežame aukščiausio lygio kokybę, čia vyksta pasirodymai, kuriuos kuria žinomi pasaulyje režisieriai ir kuria būtent konkrečiam Kauno kiemui.

Kalbant apie pasirodymus po balkonais labai svarbu žinoti, ką tu tuo nori pasakyti. Ar kad čia mes darom, kad čia mūsų logotipai ir mes dar 50 kartų jums tą pakartosim?

Bet yra ir labai gražių iniciatyvų, kai Šiuolaikinio šokio asociacija į daugiabučių kiemus atveža puikus spektaklius. Kalbant apie karantiną, kažkas dėl to užsidėjo varnelę, kad vykdė renginius, bet kažkas suvokė, kad tai yra būdas mažinti kultūros atskirtį. Dar pernai sakiau, kad tokie pasirodymai daugiabučių kiemuose yra svarbūs žmonėms, pavyzdžiui, turintiems judėjimo negalią.

Mūsų atveju, kartu tai ir bendravimas, kai cirko artistai savo pasirodymu sako: ateik ir mes susipažinsim. Aprėk mane, ir mes taip pat susipažinsim. Nors pasauliniame cirko lauke jie yra žvaigždės, Vilijampolėje ar Dainavoje jie yra nežinomi, nepažįstami.

Atsiranda ryšys, kartais komiškas, kai vietiniai gyventojai siūlo apmėtyti alaus buteliais arba senjorė juos kviečia į namus arbatos. Tad „Cirkuliacija“ yra apie tai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs