Sveikindamas premijos laureatus, Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad įteikti ją geriausiems Lietuvos etninės kultūros tyrinėtojams bei puoselėtojams – didelė atsakomybė, garbė ir malonumas. Premjero teigimu, Jono Basanavičiaus premiją galima laikyti simboliniu tiltu, jungiančiu abu Tautos Pažinimo upės krantus – praeitį ir dabartį. Ministras Pirmininkas padėkojo valstybinės J.Basanavičiaus premijos laureatams už rūpestį tais dalykais, kurie globaliame pasaulyje tampa vis svarbesni ir artimesni kiekvienam žmogui – jo šaknys, aplinka, bendruomenė.
V. P. Stepulis yra Tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos pirmininkas, Ž. A. Mačionienė – šios draugijos narė. Jie abu aktyviai prisidėjo prie Tautinio atgimimo ąžuolyno įkūrimo.
1989 metais pradėtas sodinti Ąžuolynas šiuo metu užima 39,4 hektarų plotą, jame yra trylika giraičių: Sąjūdžio Seimo žiedas, Tautos atminties, Tautos vienybės, Represijų aukų (Sausio 13-osios ir Medininkų aukų memorialas), Knygnešių, J. Basanavičiaus premijos laureatų, Vilkaviškiečių, Jaunimo, Baltų, Pasaulio lietuvių, Vasario 16-osios akto signatarų, Kovo 11-osios ir Kovo 11-osios nepriklausomybės atstatymo akto signatarų giraitės. Ąžuolyne žaliuoja daugiau kaip 8,4 tūkst. medelių.
Valstybinė Jono Basanavičiaus premija kasmet skiriama už reikšmingiausius paskutiniųjų 5 metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Premija įteikiama J.Basanavičiaus gimimo dieną (lapkričio 23-iąją), jos dydis – 65 tūkst. litų.
BFL/Vyginto Skaraičio nuotr./Valstybine Jono Basanavičiaus premija apdovanota Živilė Antanina Mačionienė |