2018 02 14 /12:20

R.Karbauskis apie kultūrinės žiniasklaidos finansavimą: „Akivaizdu, kad sistema turi keistis“

Trečiadienį vykusiame Kultūros komiteto posėdyje buvo iškelta idėja keisti kultūrinės spaudos finansavimo modelį – siūloma steigti naują instituciją, kuri galimai pakeistų šiuo metu veikiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF), bei užtikrinti kultūrinei žiniasklaidai tęstinį finansavimą.
Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Siūloma steigti naują instituciją

Kultūros reikalų komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė užvakar šį klausimą aptaręs su premjeru Sauliumi Skverneliu: „Akivaizdu, kad finansavimo sistema turi keistis. Jūs turite turėti garantiją pastovaus finansavimo, kuris nekistų. <…> Tas sprendimas, kuris bus siūlomas, apims perėjimą nuo projektinio finansavimo, su trejų metų į priekį [finansavimo garantija].“

Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas pritarė, kad dabartinė sistema yra atgyvenusi: „Fondas buvo skirtas kultūros žiniasklaidai remti, dabar de facto atlieka jau daugiau užduočių. Kultūros ministerijos kaip visuomenės informacijos politikos vaidmuo yra apribotas, nes fonde turi tik vieną iš devyniolikos balsų“, – sakė V.Bachmetjevas, pridurdamas, kad kitas svarbus žingsnis – paties finansavimo didinimas, kuris jau buvo aptartas ir su premjeru.

Ramūnas Karbauskis komiteto posėdyje kalbėjo apie galimą naujos įstaigos kūrimą: „Dabar SRTRF yra 19 steigėjų, jų interesai labai skirtingi ir praktiškai tai yra tik tam tikra problema užtikrinant ir skaidrumą, ir sprendimų logiką. <...> Bet sprendimai nebus priimami nepasitarus su visuomene, kurią tai liečia“, – žiniasklaidos atstovams po komiteto posėdžio sakė R.Karbauskis.

Komentuodamas klausimą, ar tokiu atveju bus naikinamas šiuo metu veikiantis SRTRF, V.Bachmetjevas sakė: „Nekalbame apei SRTRF naikinimą, kalbame apie tai, kad reikalinga veikianti institucija. Bus nauja institucija. Kam ji bus atskaitinga, diskusijų klausimas. Bus atskaitinga arba Seimui arba Vyriausybei.“

Jis taip pat pridūrė, jog nauja institucija perimtų ir kitas SRTRF funkcijas, ne tik kultūrinės žiniasklaidos finansavimą, tačiau tęstinis trejų metų finansavimas šiuo metu svarstomas kalbant tik apie kultūrinius leidinius. Tiesa, kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė sakė, jog tai – diskusijų klausimas, galbūt tęstinis finansavimas galėtų būti taikomas ir regioninei žiniasklaidai.

Pasak jos, naujasis modelis galbūt galėtų priminti ilgalaikių strategijų ar tarptautinių tęstinių renginių finansavimą: „Peržiūrėjus, kas yra nacionalinės svarbos, jie [leidiniai] atrenkami, pereina konkursus. Tada gauna trejų metų finansavimą, likę leidiniai turėtų kitą [programą]. Toks būtų vienas iš variantų.“

„Mes suprantam, kad ruduo yra tas terminas, kai viskas [naujas finansavimo modelis] turi būti sutvarkyta. Daugiau lėšų šiemet pažadėti negalime, bet kitų metų biudžete apie tai labai rimtai galvojam“, – sakė R.Karbauskis.

Kultūros ministerija naują modelį įsipareigojo pristatyti kovo mėnesį.

Iškėlus klausimą, kaip naujajame darinyje būtų užtikrinamas nepolitizuotas finansavimo procesas, V.Bachmetjevas sakė: „Tam būtini saugikliai. Turim patirties su ta pačia Lietuvos kultūros taryba, ji renkama demokratiškai paties sektoriaus. Į ją patenka žmonės, kurie turi reputaciją ir ekspertų kompetenciją. Manom, kad tas modelis yra pasiteisinęs. Sudėjus saugiklius politikų kišimasis į žiniasklaidą turėtų būti apribotas.“

Vis tik su žiniasklaidos atstovais kalbėjusi SRTRF tarybos narė Vaiva Žukienė nebuvo tikra, ar naujasis modelis užtikrins žiniasklaidos laisvę ir nepolizituotą finansavimo sistemą: „Sunku pasakyti, nes tos institucijos dar nėra, bet kad tokia grėsmė yra, tai yra faktas <…> Kai susirinkime [SRTRF] yra 19 steigėjų, tai kartais situaciją yra sunku suvaldyti, bet aš nežinau, kur yra demokratijos daugiau“, – sakė ji.

Kultūrinė žiniasklaida skundžiasi de minimis

Kultūros komiteto posėdyje dalyvavę kultūrinės žiniasklaidos atstovai kėlė ir de minimis problemą – pagal dabartinę Europos Komisijos tvarką, iš valstybės prašoma suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 200 000 eurų per trejus metus.

Pasak „Literatūros ir meno“ redaktoriaus Gyčio Norvilo, neišsprendus šios problemos žymesnio pokyčio nebus: „Kultūros leidinys yra priverstas kurti dar vieną viešąją įstaigą, kad jos vardu galėtų rašyti projektą, kuris būtų vykdomas tam pačiam kultūros leidiny. Nereikia atsieti tų dalykų – išsprendus tęstinį finansavimą, bet neišsprendus de minimis problemos, traukinys nepajudės.“

„Kylant kainoms, kultūrinė žiniasklaida jau kelis metus sako, kad šis reikalavimas jiems yra didelis trukdis. Šiuo atveju valstybė gali prašyti Europos Komisijos padaryti išimtį. Kultūros ministerija pasirengusi tą procesą inicijuoti, tik jis yra ilgas ir sudėtingas“, – sakė V.Bachmetjevas.

Posėdžio metu iškėlus klausimą, jog de minimis finansinius apribojimus galėtų išspręsti stipresnė vadyba, kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė tikino, jog nors jos atstovaujamas leidinys gavo didesnį finansavimą, auga tik autorių honorarai, o ne administracinėms reikmėms skirtos lėšos: „Mes negauname pelno iš to, nesam pelno siekianti įmonė. Problema vis dėlto išlieka ir ta vadyba kultūros skilty nelabai ką gali padaryti.“

SRTRF tarybos pirmininkė Danguolė Skarbalienė, atsakydama į klausimus apie kintantį finansavimą kultūros leidiniams, sakė: „Mes organizuojame konkursą ir negalima lyginti praeitų metų su šiais metais. Ekspertai reitinguoja kiekvieną programą – penki ekspertai [projektus] vertina atskirai ir sudaro reitingą“, – kalbėjo D.Skarbalienė, ji pridūrė, jog, pavyzdžiui, „Naujasis Židinys–Aidai“ pernai ekspertų reitinge buvo 6-oje pozicijoje, šiemet – tik 22-oje.

G.Norvilas teigė, jog nors galimybė gauti ekspertų išvadas ir egzistuoja, tai yra „poezija“. „Kai atsiranda gradacija, kai vienas leidinys už vieną lanką gauna 300 eurų, o kitas 600–700 eurų, tai atsiranda tas pasitikėjimo nebuvimas. Nematau aiškios politikos, išaiškinimo, kodėl tai vyksta.“

Tiesa, žurnalo „Nemunas“ redaktorė Erika Drungytė G.Norvilo siūlyta metodika abejoja: „Kultūros žiniasklaida turi būti skirtinga ir tik tada segmentuoti savo skaitytojus. Tie skirtumai pasireiškia įvairiais dalykais: ir popieriaus kokybe, iliustracijų skaičiumi, tekstų autorių skirtumais ir t.t. Todėl vertinimas lankais man irgi kelia daug abejonių ir nemanyčiau, kad tai geriausia metodika.“

Iš Kauno atvykusi „Nemuno“ redaktorė kartu išreiškė apmaudą, jog didžioji dalis finansavimo kultūrai, pasak jos – net apie 90 proc., atitenka sostinės leidiniams bei projektams.

E.Drungytė taip pat sakė, jog prie kultūrinės žiniasklaidos populiarinimo galėtų prisidėti ir nacionalinis transliuotojas.

„Literatūros ir meno“ protestas

Vasario mėnesį, protestuojant prieš mažinamą finansavimą, kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ numeris pasirodė be nei vieno teksto ar iliustracijos, tik su redaktoriaus žodžiu, kuriame aptariamas kasmet mąžtantis SRTRF finansavimas.

Redaktoriaus žodyje buvo pateikiama ir SRTRF finansavimo statistika: 2016 m. ir 2017 m. savaitraščiui buvo skirta 72 000 eurų, 2018 m. finansavimas sumažėjo iki 58 000 eurų.

Leidinio redaktorius Gytis Norvilas 15min sakė: „Situacija yra tokia, kad mums buvo nurėžtas finansavimas. „Literatūra ir menas“ šiemet iš SRTRF gavo ženkliai mažesnę sumą nei pernai ar užpernai, o tai reiškia, kad mes nebegalėsime būti savaitraštis. Viskas labai banalu, nes ir problema banali. Šis numeris – tai mūsų protesto ženklas, nes sprendimai, kurie yra priimami dėl finansavimo, mums tiesiog nesuprantami, nematome juose jokios logikos.“

Pasak jo, anksčiau savaitraščiu buvęs leidinys nuo kovo mėnesio prekybos vietose veikiausiai bus priverstas pasirodys tik kas dvi savaites.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų