Ką tik grįžęs iš Italijos muziejaus Nesvyžiuje vadovas dalijasi žinia, kad jie pateko į geriausių Europos muziejų trejetuką už tai, jog restauravo Radvilų rezidenciją, per metus sugebėjo įrengti ekspozicijas 32 salėse. Dėl to lankytojų skaičius padidėjo iki 400 tūkst. per metus.
„Dabar gauname 26 proc. valstybės finansavimą, kitus pinigus užsidirbame patys – apie 2,5 mln. dolerių per metus. Pabuvojome daugelyje šalių, vadybos mokėmės Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, mes atitinkame tų šalių muziejų lygį, galime lygintis su Fontenblo pilimi prie Paryžiaus“, – tikina Baltarusijos nacionalinio istorinio-kultūrinio muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ direktorius Sergejus Klimovas.
„Nesvyžiaus“ muziejui-draustiniui priklauso keli istorinės reikšmės architektūros paminklai – jėzuitų vienuolynas, rotušė. Svarbiausias objektas – Mikalojaus Radvilos-Našlaitėlio prieš daugiau nei 400 metų pastatyta pilis. Turtingi didikai Radvilos turėjo daug brangenybių, meno kūrinių, baldų, tačiau per karus daugelis jų buvo išgrobstyti arba norėdami išlaikyti pilį Radvilos buvo priversti turtą parduoti. Muziejaus direktorius sako, Radvilų daiktų ieškoma visame pasaulyje.
„Iš pradžių pirkome panašius į Radvilų pilies baldus, vėliau radome ir autentiškų Radvilų baldų. Niujorke pirkome miegamojo baldų komplektą, kuris priklausė Konstantinui Radvilai. Jis stovėjo vienoje viloje Kanuose, 1929-aisiais jį įsigijo verslininkas ir parsivežė į Niujorką. Mes jį nusipirkome už savo uždirbtus pinigus“, – aiškina S. Klimovas.
Vieną vertingiausių pilies eksponatų – XVI amžiaus gobeleną – restauravo Lietuvos restauratoriai.
„Didžiausios muziejaus vertybės – daiktai, kuriuos turėjo patys Radvilos. Tai – XVI amžiaus gobelenas ir XVIII amžiaus turtingų žmonių atributas – slucko diržai – jie pas mus atsirado neseniai“, – pasakoja Nesvyžiaus muziejaus ekskursijų vadovas Romanas Romanovas.
Per metus muziejuje surengiama 20 parodų, vyksta koncertai, įvairūs renginiai.
Per dieną rezidencijoje apsilanko daugiau nei 5 tūkst. turistų. Daugiausiai iš Rusijos, Lenkijos, tačiau nemažai ir lietuvių, pasak muziejaus darbuotojų, besidominčių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos palikimu.
