Šį kartą festivalio dėmesio centre atsidūrė folkloras. Festivalio metu apie folklorą kūryboje kalbėjosi žinomi rašytojai ir rašytojos, folkloro ir populiariosios kultūros tyrėjai. Renginio metu apdovanoti tradicija tapusių fantastinio apsakymo, vizualiųjų menų ir stalo žaidimų konkursų laureatai. Dalyviai taip pat turėjo progą susipažinti su vampyrų proseneliais iš Rytų Europos – upiorais.
Saulė, mitologijos chuliganai ir prietarai
35-asis „Lituanicon“ prasidėjo pokalbiais su lietuviškos literatūros padangių pažibomis – Kotryna Zyle, Lina Žutaute, Justinu Žilinsku ir Justina Kapeckaite. Rašytojai juokavo apie asmeninį savo santykį su folkloru ir aptarė tai, kaip įvairios istorijos ir prietarai gali įvairiai įkvėpti kūrėjus, tačiau jų poveikis ir funkcija realiame gyvenime nėra vienareikšmiai: ir pozityvūs, ir žalingi. Justinas Žilinskas juokavo, kad yra „baltiškosios mitologijos chuliganas“, leidžiantis sau laisvai ją interpretuoti, tuo tarpu romano „Mylimi kaulai“ autorė Kotryna Zylė teigė, kad jos kūrybos santykis su tautosaka ir mitologija yra visiškai kitoks – rimtas, nors pasitelkiamas žaismingai.
Etnologė Nijolė Laurinkienė renginio dalyviams papasakojo apie saulės ir dangaus vaizdinius bei elnio devyniaragio, milžino ir tamsiųjų elfų figūras baltiškajame pasaulėvaizdyje. Tuo pačiu metu vykusiame pokalbyje apie rimtus žaidimus ISM „Wargaming Lab“ vadovas Pijus Krūminas papasakojo apie stalo žaidimų taikymą mokantis ir ruošiantis ateičiai neramiais laikais.
„Žaidimai gali padėti pasirengti įvairioms situacijoms – nuo tokių, kai į žemę trenkiasi asteroidas, iki atvejų, kai reikia spręsti įvairius klimato kaitos padarinius, dorotis su gamtinėmis nelaimėmis ar apskritai ruoštis karui. Arba, tiesą sakant, jei atskristų ateiviai, irgi galima tam pasiruošti“, – sako P.Krūminas.
Festivalio metu taip pat buvo galima susipažinti su interneto folkloru, apie kurį papasakojo Vilnius Tech dėstytojas Alfredas Buiko. Paskaitos klausytojai išgirdo apie vaiduoklius tranzuotojus, šešėlių žmones ir vyrą su skrybėle bei picageitą.
Dvi širdys, dvi sielos – vampyrų seneliai iš Abiejų Tautų Respublikos
Festivalio svečias iš Lenkijos, kultūros tyrėjas ir knygų apie nemirėlius iš Rytų Europos autorius Łukaszas Kozakas festivalio lankytojams papasakojo, kas yra upiorai. Tai – populiariosios kultūros vampyrų prototipais tapę nemirėliai. Manyta, kad jie turėdavo dvi širdis ir dvi sielas. Vienai širdžiai nustojus plakti asmuo laikytas mirusiu, tačiau kita tęsdavo darbus ir palaikydavo savotišką nemirėlio gyvastį.
Pasak Ł.Kozako, upiorai buvo įsikūrę dabartinėse Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos teritorijose, o aštuonioliktame amžiuje kovą jiems paskelbė Apšvietos intelektualai bei dvasininkai. Tiesa, kovos jie nelaimėjo – upiorai tęsė savo veiklą tiek devynioliktame, tiek dvidešimtame amžiuose, o žymiausiu nemirėliu tapo poetas Adomas Mickevičius.
Nemirėlių temą pratęsė Asta Skujytė-Razmienė. Tyrėja pristatė pranešimą intriguojančiu pavadinimu – „Zombiai lietuvių tautosakoje“. Ji papasakojo apie ligas, dėl kurių buvo kaltinami mirusieji ir apskritai apie tai, koks anksčiau buvo žmonių santykis su iškeliavusiais anapilin.
Tradiciškai apdovanoti konkursų laureatai
Festivalyje taip pat jau tradiciškai apdovanoti net trijų kūrybinių konkursų laureatai – fantastinio apsakymo, vizualiųjų menų ir vieno lapo stalo vaidmenų žaidimo. Fantastinio apsakymo konkurse pirmąją vietą užėmė J.B.Ezar su apsakymu „Štai Eva“, antrąją – Rasos Kurtinaitytės apsakymas „Šnabždėjimas“, trečiąją – Austėjos Masiokaitės „9Tr“.
Vizualiojo meno konkurso pirmąją vietą suaugusiųjų kategorijoje užėmė Maumas su darbu „Jei būsi blogas vaikas, velnias tave pagaus“, antrąją – Jonas Balkevičius ir „Užgavėnių Baronkų Vagis“, trečiąją – Karolio Jurkaus darbas be pavadinimo. Vaikų kategorijoje pirmąją vietą užėmė Dorotėja Matonytė „Banginis“, antrąją – Godos Grucytės „Nakties šokis“.
„Labai džiaugiamės, kad „Lituanicon“ konkursai sulaukia tokio didelio susidomėjimo. Smagiausia, kad fantastai palaiko vieni kitų kūrybą. Pavyzdžiui, žmonės buriasi į rašymo grupes, aktyviai komentuoja vieni kitų darbus ir bendrauja. „Lituanicon“ yra puiki platforma kurti. Toks ir yra vienas iš festivalio tikslų – steigti ir palaikyti bendruomenes“, – sako viena iš organizatorių Radvilė Musteikytė.
„Lituanicon“ – seniausias Lietuvos fantastų suvažiavimas arba konventas, kasmet sutraukiantis beveik tūkstantį dalyvių iš Lietuvos ir užsienio. Konferencija yra nekomercinė, organizuojama savanorystės pagrindu ir yra skirta populiarinti fantastikos žanrą Lietuvoje, supažindinti auditoriją su literatūros, kino, žaidimų, populiariosios kultūros naujienomis ir fantastinėmis bei futuristinėmis idėjomis. Pirmasis Lituanicon įvyko 1990 m. Kaune. Festivalį organizuoja asociacija „TL draugija“.
