Įstatymo projektui Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė tris pastabas – dviems iš jų pritarta nebuvo.
Išvadoje teigiama, jog kyla abejonių, ar įstatymo projektas savo turiniu atitinka esminius įstatymo požymius ir gali būti įstatymo reguliavimo objektu. Be to, anot Teisės departamento, priėmus įstatymą, Lukiškių aikštės funkcijos būtų nustatytos dviejuose Seimo priimtuose teisės aktuose. Išvadoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Seime jau yra įregistruotas panašaus turinio Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektas. Šioms pastaboms komitetas nepritarė.
Tiesa, ne visų komiteto narių pozicijos dėl įstatymo projekto sutapo.
Kaip teigė konservatorius Mantas Adomėnas, nors jis nepritaria pačiam pliažo Lukiškių aikštėje įrengimui, pritarti negali ir registruotam Lukiškių aikštės įstatymui.
„Aš manau, kad įstatymu reguliuoti Lukiškių aikštės naudojimą, vis dėlto, yra būdas, kuris politizuoja patį sudėtingų, labai kontroversiškų istorinių klausimų sprendimo procesą. Jis yra trumpalaikis, nes pasikeitus politinei konsteliacijai, iš karto yra galimybė jį atšaukti. Kas dar blogiau, jis užkerta kelią tikro konsensuso atsiradimui, kuris gali kilti tik per diskusiją, tik per visuomenines – kad ir aštrias – kontroversijas. Galų gale, patiems miestiečiams išsiginčijus ir suradus sutarimą, ko jie nori iš Lukiškių aikštės, kokias jie matytų istorinės atminties įtvirtinimo ribas, galų gale, ir tas pačias teritorijas.
Manau, yra ydingas būdas iš viršaus imperatyviai nuleisti [įstatymą]. Tai užkerta kelią pilietinei visuomenei dalyvauti [procese] ir smarkiai ideologizuoja tokio klausimo sprendimą“, – kalbėjo M.Adomėnas, sakęs, kad balsuos prieš įstatymo projektą.
Tačiau tokiai pozicijai nepritarė komiteto pirmininkas R.Karbauskis: „Galėčiau pasakyti, kad yra atvirkščiai. Turim situaciją, kada užkertamas kelias politizavimui. Jeigu šnekėti apie diskusijos procesą, jis prasidėjęs dar gerokai iki 2016 m. ir tęsiasi iki šiolei. Tik dabar mes matome pasekmes to, kad nėra sureguliuotas šitos aikštės naudojimas taip, kad joje negalėtų vykti tokie žeminantys Lietuvos istorinę atmintį dalykai.“
Konservatorius Vytautas Kernagis kultūros komiteto posėdyje teigė, jog balsuodamas susilaikys: „Manau, kad čia yra Šimašiaus ir jo komandos akcija, kuri pavyko puikiai – rašau dešimtuką. <...> Šitas įstatymo projekto teikimas yra dar vienas didelis pliusas Šimašiaus komandai. Tai ir yra tai, ko jie siekė. Aš tiesiog atsisakau tame žaidime dalyvauti.“
Jam iš dalies pritarė valstiečių ir žaliųjų atstovas Robertas Šarknickas: „Yra tam tikrų niuansų dėl pavykusio projekto. <…> Paminėjo Mantas [Adomėnas klausimą], kokią Vilnius nori matyti aikštę. Tai aš noriu pasakyti, kad Lukiškių aikštė yra Lietuvos aikštė, [todėl svarbu], kokią ją nori matyti Lietuvos žmonės.“
15min primena, kad įstatymo projektą dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo ir memorialinio statuso ketvirtadienį Seime pristatė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė. Įstatymo projektas buvo pateiktas po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė Lukiškių aikštėje įrengė laikiną pliažą.
Valdančiųjų teiktomis pataisomis siūloma leisti Lukiškių aikštę naudoti ir tvarkyti laikantis šių principų:
- Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turi atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863–1864 m. sukilėliams.
- Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
- Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas rekreacijos tikslu negali nustelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytųjų 1863–1864 m. sukilėlių atminimo įamžinimo tikslų.