Per 2700 dokumentų – tokį partizanų archyvą prieš 2 metus, ardamas lauką, rado Marijampolės rajono ūkininkas.
Tauro apygardos dokumentai daugiau nei 60 metų buvo žemėje, sudėti į bidoną. Jį perpjovus, rasti 59 ritinėliai. Restauratoriai dvejus metus tvarkė archyvą, dokumentus valė nuo pelėsių, klijavo specialia, sutvirtinančia medžiaga. Dabar dokumentai atiduoti Ypatingojo archyvo istorikams. Keliose dėžėse dokumentai sudėti taip, kaip buvo rasti ritinėliuose.
„Nesitikėjom, kad jie taip gerai išliks. Ypač gerai išliko spausdinti mašinėle dokumentai, kaip ir tekstas matosi. Kiek prasčiau dokumentai rašyti rašalu, tai jų nežinau, ar pavyks įskaityti“, – pasakojo Ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Remeika.
Pasak archyvarų, šis didžiulis dokumentų rinkinys išliko sveikas, nes radęs juos ūkininkas pats nieko nedarė – nedžiovino, nebandė sklaidyti lapų.
Šis partizanų archyvas yra didžiausias, surastas per paskutinius du dešimtmečius. Jame – ir leidinio „Laisvės žvalgas“ numeriai, ir instrukcija, kaip naudotis paprasčiausia dauginimo įranga, ir iš sovietų atimti dokumentai.
Istorikai bandys iššifruoti užkoduotus adresus, partizanų slapyvardžius, kurių dažnai kovotojai turėjo ne vieną. Pasak archyvaro, didelį įspūdį daro raštvedybos kultūra: kiekvienas dokumentas, įsakymas, raportas turi registracijos numerį, yra parašai, datos.
„Partizanai, ypač vadai, buvo baigę karinius mokslus, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o ikikarinėje Lietuvoje tai buvo bene geriausiai raštvedyba sutvarkyta. Tai jie visą tą, kas buvo kariuomenėje, perėmė ir panaudojo sėkmingai paskui partizanaudami“, – sakė K.Remeika.
Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai kitąmet bus aprašyti ir vėliau perkelti į skaitmeninę erdvę, taip apsaugant originalus nuo neigiamo aplinkos ir naudojimo poveikio.