„Atminties nebėra, bet mano vaizdai yra čia, vaizdai yra tikri!“, – pasak parodos kuratorių Francesco Urbano Ragazzi, ši Jono Meko frazė iš jo filmo „Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo“ („Out-takes From the Life of a Happy Man“) tapo parodos motto.
„Pristatydami Meko septynių dešimtmečių kūrybinio gyvenimo spektrą, mes ne tik švenčiame jo šimtmetį, prisimename žmogų, kuris įkvėpė tris menininkų ir kino kūrėjų kartas visame pasaulyje, bet ir palaikome amžiną kūrybos dabartiškumą – asmenišką ir kartu politišką, neabejingą globaliems įvykiams kuriančio žmogaus žvilgsnį“, – teigė parodos autoriai.
Lietuvos kultūros instituto, kartu su partneriais pristatančio šią parodą Romoje ir koordinuojančio tarptautinę J.Meko šimtmečio programą, direktorės Aušrinės Žilinskienės manymu, J.Meko kūrybos ir asmenybės aktualumas ir gebėjimas įkvėpti vis naujas kartas kyla iš atvirai matančio ir fiksuojančio pasaulį menininko laikysenos: „Meko gyvenimo ir kūrybos istorija padeda mums susikurti ypatingą kontekstą dabarties, kurioje ir vėl – karo draskomas pasaulis, iš savo tėvynės išstumtų žmonių likimai – suvokimui“.
Viename XIX a. industrinės architektūros komplekso paviljonų, kuriame iki 1975 m. veikė didžiausia Europoje skerdykla, atidarytos parodos struktūra atliepia J.Meko visą gyvenimą skaitytos Dantės „Dieviškosios komedijos“ kelionę nuo išgyvento ir užfiksuoto istorijos pragaro į stoišką kūrybos dėmesį laimingoms gyvenimo akimirkoms, nenuilstamas rojaus paieškas.
Parodos erdvę, tarsi įėjimą į Dantės „Pragarą“, atveria didžiulis ekranas su 2001-ųjų filmu „Ein Märchen Aus Alten Zeiten“ (liet. – „Senų laikų pasaka“) – apokaliptiniai nuo savo namo stogo J.Meko filmuotos bokštų dvynių griūties vaizdai ir garsai. Finalinis retrospektyvos akordas – vaizdo manifestas „Cinema is Not 100 Years Old“ (liet. – „Kinas nėra 100 metų“), kuris yra ne tik amžinai jauno, nesibaigiančio kino, bet ir draugystės apoteozė: „Tikroji kino istorija yra nematoma istorija: istorija draugų, kurie susiburia ir kartu daro tai, ką jie myli“.
Urbano Ragazzi duetui šioje parodoje labai svarbu įtvirtinti draugystės temą: ne tik fiksuoti tam tikras įtakas, kurias italų kino meistrams (pvz., Federico Fellini) darė J.Meko kino avangardo atradimai, bet ir subtiliai išskirti iš tėvynės išstumto žmogaus visą gyvenimą megzto draugų tinklo reikšmę kuriant savo saugumo ir meilės pasaulį.
Italija kaip ypatinga Jonui Mekui draugystės, kūrybinio bendradarbiavimo, abipusio įkvėpimo žemė išskirtiniam bendradarbiavimui įkvėpė ir visus parodos partnerius: kuratorius, „Mattatoio“ ir Romos meno erdvių komplekso „Palaexpo“, kuriam priklauso ši postindustrinė erdvė, vadovus ir darbuotojus, idėjos būtent čia pristatyti J.Meko kūrybą iniciatorę Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laurą Gabrielaitytę-Kazulėnienę, Lietuvos kultūros institutą, unikalius eksponatus parodai suteikusią Jono Meko šeimą ir „Jonas Mekas Estate“, Lietuvos ambasadą Romoje.
Tarptautinis projektas „Jonas Mekas 100!“ yra skirtas paminėti avangardinio kino kūrėjo, kino kritiko, poeto Jono Meko gimimo 100 metų jubiliejų 2022 m. Daugiau nei 50 įvairių renginių apimančią programą parengė Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kultūros atašė ir Jono Meko fondas (Jonas Mekas Estate).
Kino peržiūros, parodos, video instaliacijos, koncertai, poezijos skaitymai, diskusijų ir teminių rezidencijų programos, kūrybinės poezijos vertimų dirbtuvės, leidybiniai sumanymai ir kitos iniciatyvos vyks solidžiose, gerai žinomose kultūros institucijose keliolikoje pasaulio šalių. Programą iš dalies finansuoja LR kultūros ministerija. „Jonas Mekas 100!“ programa pateikiama tinklalapyje.
