Tiesa, ir vieniems, ir kitiems turbūt svarbesnis tapo ne naujas virš vandens kabantis medinis tiltas, bet nuoširdus ryšys, dirbtuvių metu užsimezgęs tarp vaikų ir savanorių.
Į maždaug 200 gyventojų turinčius Rudilius dvylikos savanorių grupė atvyko iš įvairių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Anykščių ir Švenčionėlių. Komandą sudarantiems architektams, jaunimo darbuotojams, menininkams ir kitiems kūrybininkams buvo svarbu ir patiems „sulipti“ į darniai dirbantį būrį, ir rasti kelią į vaikų širdis bei vaizduotę.
Atvykę į miestelius, „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ savanoriai neatsiveža jų galvose jau sukurtų projektų vizijų, bet eina sunkesniu keliu – leidžia patiems vaikams sugalvoti, ką jie darys. „Vaikai turi pasakyti, ką statysime, ne mes“, – teigia projekto savanoriai. Todėl ir Rudiliuose pirmos trys dienos prabėgo intensyviai kuriant: žaidžiant vaizduotę lavinančius žaidimus, diskutuojant, gaminant maketus ir sprendžiant, kas ir kur turi būti pastatyta.
Toks pasitikėjimas mažesniaisiais ir norėjimas įgalinti pačius vaikus būti kūrėjais yra labai reikšmingi, ir nelieka neįvertinti. „Vaikams labai patiko mūsų skiriamas dėmesys ir tai, kad jų nuomonė mums buvo svarbi“, - apie emocinių tiltų tiesimą kalbėjo savanorių komandos kuratorė Justina Vyšniauskaitė. „Galbūt kažkuris jų pirmą kartą dienos pabaigoje darė refleksiją, galbūt kažkieno pirmą kartą paklausė, kaip jam sekėsi tą dieną. Bet taip kalbantis vaikai galiausiai po truputį atsivėrė, o tarp mūsų, savanorių, ir jų užsimezgė stiprus ryšys“.
Taip klausantis ir klausiant, paaiškėjo ir būsimų statybų vieta. „Labiausiai laisvalaikiu mes mėgstame šokinėti į vandenį nuo lieptelio. Ir taip atrodo, kad ten kažko trūksta – yra Rudiliuose užtvanka, Rudilka, ir mes ją norime patobulinti“, – sakė mažosios kaimelio gyventojos Liepa ir Viltė. Nuspręsta Rudilkos saloje statyti supynes, o kad būtų lengva jas pasiekti, iki salos nutiesti kabantį tiltą.
Iš vietos gyventojo pasiskolinta valtimi į salą gabenant statybines medžiagas, intensyviai pjaustant, kalant, gręžiant, dažant ir statant, vos per kelias dienas vaikų idėjos buvo įgyvendintos. Tiesa, darbų liko ir ateičiai: Rudilių gyventojai žadėjo vėliau prie tilto pritaisyti turėklus, kurių nespėta pagaminti dirbtuvių metu. Keliaujantys architektai džiaugiasi – juk tai tampa puikia priežastimi vietos bendruomenei ir toliau burtis, kartu rūpintis savo gyvenamąja aplinka.
Šią vasarą Rudiliai buvo jau paskutinė „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ stotelė. Projektas vyks ir kitą vasarą, tad mažieji Lietuvos miesteliai ir kaimeliai jau dabar gali imti planuoti pasikviesti projektą pas save. Tiek miestelių, kuriuose kitąmet vyks dirbtuvės, tiek naujų projekto savanorių atrankos vyks kitą pavasarį, balandžio-gegužės mėnesiais. Atrankose kviečiami dalyvauti visi, kurie nori aktyvinti bendruomeninę veiklą mažiausiose Lietuvos miesteliuose ir paskatinti vaikus bei jaunimą būti savo aplinkos kūrėjais.
