Klaipėdoje jau šiandien, rugsėjo 9 d., startuoja tarptautinis animacijos ir videožaidimų festivalis BLON. Mėgėjus ir industrijos profesionalus subursiantis renginys pristato vienus geriausių animacijos bei vaizdo žaidimų darbus.
Šiemet renginys grįžta į fizinį formatą, tad beveik visa programa vyks gyvai keturiose Klaipėdos miesto erdvėse – „Hofo“ kieme, „ArleKine“, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre ir Kultūros fabrike.
Jau septintus metus festivalio kūrėjai akcentuoja, jog galvoti, kad animacija tik vaikams – labai klaidinga.
Lyčių lygybės klausimas
Pasak festivalio vadovės Lauros Almantaitės, šių metų renginyje atsispindės mūsų regione ir visame pasaulyje aktualios problemos. Jos teigimu, tai diktuoja tiek patys kūrėjai, kurie jiems svarbius klausimus perkelia į savo kūrybą, tiek ir festivalio tikslai. Vienas jų – siekis atkreipti dėmesį į lyčių lygybės klausimą. Neatsitiktinai renginyje bus pristatomi filmai, kuriuose pagrindinius vaidmenis atlieka moterys.
„Kabulo kregždės“ – pastarųjų dienų kontekste ypač aktualus filmas. Šis prancūzų darbas nukelia į Afganistaną, esantį po Talibano priespauda, ir pasakoja dviejų žmonių meilės istoriją, kurią sunaikina režimas. Filme pagrindinį vaidmenį atlieka moteris ir atskleidžiama ne viena aktuali tema“, – pasakojo L. Almantaitė.
Ypatingas dėmesys festivalyje bus skirtas ir animacijos profesionalams. Konkursinėje programoje, kurioje šiemet sulaukta per 150 paraiškų, tarptautinė žiuri paskelbs geriausius šių metų festivalio trumpo metro animacinius filmus. Animacijos specialistų lauks ir įvairios diskusijos bei seminarai.
Keturkojai - ir ekrane, ir svečiuose
Vyšnia ant šių metų festivalio turėtų tapti filmo „Nepaprasta Maronos kelionė“ seansas. Pirmą kartą „Hofo“ kieme šurmuliuos ne tik žmonės, bet ir šunys, mat visi, į filmo peržiūrą atvykę su keturkoju iš prieglaudos, filmą galės žiūrėti nemokamai.
„Netgi tie, kurie šiuo metu neaugina šunelio iš prieglaudos, gali vienam tokiam nelaimėliui praskaidrinti dieną, išvesti jį pasivaikščioti ir kartu ateiti į seansą. Žinoma, į draugiją pasiimti galima ir kaimyno keturkojį.
Bet kuriuo atveju, šis filmas nepaliks abejingų, o jį pamatyti ypač verta tiems, kurie šiuo metu nori šuniuko ir svarsto, ar jį geriau pasiimti iš prieglaudos, ar įsigyti. Tai –emocionalus filmas, kuriame akcentuojamas didelis pagalbos poreikis prieglaudose laukiantiems gyvūnams, o mums primenama į jų globą žiūrėti ypač atsakingai“, – sakė L. Almantaitė.
Šis filmas nepaliks abejingų, o jį pamatyti ypač verta tiems, kurie šiuo metu nori šuniuko ir svarsto, ar jį geriau pasiimti iš prieglaudos, ar įsigyti.
Festivalio vinis – neurologinė opera
Rugsėjo 15–spalio 7 dienomis šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ Klaipėdos koncertų salėje suburs šių dienų ir laiko patikrintos XX amžiaus muzikos mylėtojus.
Festivalį pradės premjera – pasaulinio garso britų kompozitoriaus Michaelo Nymano opera „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“, kuri Lietuvoje statoma pirmąjį kartą.
Tai yra bendras Klaipėdos koncertų salės, vizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ bei teatro „Utopia“ meninis projektas, skirtas pristatyti minimalistinę operą Lietuvos publikai, pasitelkiant medijų bei lėlių teatro teikiamas galimybes.
Britiškojo minimalizmo atstovas, pripažintas kino ir teatro muzikos autorius M. Nymanas operą sukūrė 1986 metais, remdamasis garsaus britų neurologo ir neuropsichologo Oliverio Sackso to paties pavadinimo knyga.
Operą galima pavadinti medicinine-muzikine pagrindinio herojaus-paciento, turinčio vizualinę agnoziją (arba „mentalinį aklumą“) ligos tyrimo istorija, kai žinomas muzikas ima nebepažinti aplink save regimo pasaulio ir vis labiau pasikliauti savo klausa.
Tolstančios matomų daiktų prasmės artina jį prie garsinio pasaulio patyrimo ir atveria netikėtus ligos aspektus – virš viso regimo ir mus nuolat klaidinančio pasaulio tvyro ne visiems pažįstama, bet kerinti ir įkvepianti muzikinė realybė. Vienas žymiausių britų neurologų, mokslo istorikas bei operos siužetui įkvėpimą davęs rašytojas
O. Sacksas apie M. Nymano operą sako: „Tikrasis jos herojus neabejotinai yra muzika – muzikos galia integruoti, organizuoti, sumegzti sujauktą pasaulį ir suteikti jam prasmę. Tai yra tikrų tikriausia neurologinė opera. Pirmoji tokia muzikos istorijoje“.
Festivalyje – aštuoni šiuolaikinės muzikos ir kūrybos vakarai, tarp kurių ir užsienio žvaigždės, ir talentingi Lietuvos kūrėjai bei atlikėjai. Programoje kūrinys ir mažiesiems – edukacinė programa „Ritmo žaidimai IV“, kur susijungs dvi meno rūšys – muzika ir teatras. Pastarajam atstovaus aktoriai Rugilė Latvėnaitė ir Simonas Lunevičius, suteiksiantys programai žaismingumo, patrauklumo ir suprantamumo.
Festivalis „PLArTFORMA“ – 15 programos elementų
Nuo rugsėjo 17 d. į susitikimus kvies jau XV tarptautinis menų festivalis „Plartforma“, kuris savo žiūrovo šį kartą lauks Klaipėdoje, Palangoje ir Kretingoje.
Programoje: šokio, cirko, teatro, muzikos, medijų bei performatyvaus charakterio projektai, o taip pat viešos paskaitos bei seminarai šokio kritikams bei šokėjams. Festivalio tema – perkraunam / reloading – nurodo į dabartinę mūsų išgyvenamą tarpinę būseną tarp pandemijos ir postpandeminio, naujo pasaulio.
Festivalį rugsėjo 17-ąją, Klaipėdos piliavietėje atidarys unikalus reginys – choreografės Paulos Rosolen (Vokietija) kuriamas pasirodymas su 20 šokėjų iš visos Lietuvos ir gyvai atliekama elektronine muzika, skirtas pagerbti vieną garsiausių postmodernaus šokio choreografų Merce‘ą Cunninghamą (1919-2009). Jis sukėlė revoliuciją šokio pasaulyje bei sulaužė tuometines judesio suvokimo normas.
Vienas publikos laukiamiausių spektaklių Klaipėdoje ir Palangoje pristatomas Izraelio šokio kūrėjų Yossi Berg ir Oded Graf šokio ir muzikos spektaklis „When Love Walked In“.
Kūrinio pagrindas ir įkvėpimas – atotrūkis tarp to, kaip meilė pristatoma kultūroje, ir to, kaip ją iš tiesų išgyvena žmonės. Šokio kritikė Gili Izakovich (Jerusalem Post) spektaklį apibūdina kaip „geriausią vakarėlį mieste“ ir „intymų šokio spektaklį, kuris virsta jaudinančiu miuziklu“, o Idit Suslik (The Contemporary Eye) pripažįsta, jog tai „griebiantis už širdies kūrinys“.
Belaikiškumo būseną spalio 1 dieną sukels ir festivalio uždarymo spektaklis „Flesh“ (sukurtas prancūzų režisieriaus Franck Vigroux ir trupės „Cie d‘Autres Cordes“), kuris taps surrealia avarijos patirtimi.
Audiovizualinėje elektroninėje operoje susipins asmeninė autoavarijos patirtis ir anglų rašytojo J.G. Ballard literatūrinis pasaulis. Šoko momentą, proto nuo kūno atsiskyrimą įkūnijantis spektaklis išsiskiria iki stuburo veriančiu, stulbinančiai paveikiu vaizdo, garso ir šokio deriniu, primenančiu haliucinogeninę „kelionę“. Tai festivalio „būtina pamatyti“ spektaklis, vėliau keliausiantis į festivalį „Sirenos“ Vilniuje.