Įstaiga skirta reprezentuoti visai šeimai, o ekspozicija apima ir jo sūnaus, sovietmečio disidento, Jeilio universiteto profesoriaus, rašytojo Tomo Venclovos istoriją bei kūrybą.
Tačiau kritikai tvirtina, kad muziejuje centrinis dėmesys skirtas būtent A.Venclovai, iš dalies nutylint jo vaidmenį sovietinės Lietuvos okupacijos pradžioje bei ragina savivaldybę įstaigos atsisakyti ar perduoti ją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC).
R.Šimašius: vyksta politinės diskusijos
Meras Remigijus Šimašius sako, kad savivaldybės išlaikomas Venclovų muziejus „paveldėtas iš senų laikų“, tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą atsinaujino diskusijos dėl muziejaus statuso keitimo, kad jis nebebūtų finansuojamas Vilniaus savivaldybės lėšomis.
„Pirmomis to masyvaus karo, didžiosios atakos dienomis šis klausimas paaštrėjo, bet tikrai pirmąjį mėnesį nebuvo kada tuo užsiimti, nes buvo didesnių dalykų – pagalbos Ukrainai teikimas, ir visa kita. Bet mes frakcijoje jau turime politinę diskusiją šiuo klausimu, yra manymas, kad reikėtų pakeisti (muziejaus statusą – BNS)“, – BNS sakė R.Šimašius.
„Aš tam linkęs pritarti, kad tas status quo apsimetant, kad nieko nevyksta, nėra geras. Bet nenorėčiau užbėgti už akių, žinau, kad ir kitos frakcijos taryboje svarsto šį klausimą. Manau, kad vienu ar kitu būdu taryboje tas klausimas atsidurs“, – pridūrė jis.
Anot mero, niekam nekyla abejonių, kad A.Venclova buvo okupacinės sovietų valdžios funkcionierius, nors dėl tėvo pozicijos kaltinti jo sūnų, disidentą T.Venclovą būtų neteisinga. Jis pabrėžė, jog T.Venclova ne kartą pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.