Finansavimas skirtas Visagino kultūros centro projektams „Vasario 16 Visagine (V16V)“ ir „Renginių ciklas „Lietuvą kuriame kartu“, Pabradės kultūros centro projektui „Vienybėje galybė“, Švenčionių kultūros centro projektui „Renginių ciklas „Lietuvos kartos“ bei Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro projektui „Renginiai, skirti Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti“.
Kultūros ministerija, stiprindama visuomenės, ypač gausiai tautinių mažumų apgyvendintų Rytų ir Pietryčių Lietuvos regionų, pilietiškumą bei integraciją, šiems regionams skiria ypatingą dėmesį. Juose didinamas profesionalaus meno prieinamumas, aktyvesnė vietos gyventojų įtrauktis į bendruomenes suburiančią, gyventojų pilietiškumą ir pasididžiavimą valstybe skatinančią kūrybinę veiklą.
Remiantis 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvos visuomenė per dešimtmetį tapo įvairesnė: išaugo kitų valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius, padidėjo gyventojų, turinčių ne vieną pilietybę, dalis. 2021 m. Lietuvoje gyveno 133 valstybių piliečiai (2011 m. gyveno 108 valstybių piliečiai).
Ne vieną pilietybę turi 0,3 proc. gyventojų (2011 m. – 0,1 proc.). Nepaisant šių pokyčių, Lietuvos visuomenė išlieka homogeniška. Kitų šalių piliečių dalis beveik nepasikeitė, jie sudaro nedidelę nuolatinių gyventojų dalį. 99,4 proc. gyventojų – Lietuvos Respublikos piliečiai (2011 m. – 99,3 proc.). Vertinant pagal tautybę, 84,6 proc. gyventojų – lietuviai (2011 m. – 84,2 proc.), lenkų – 6,5 proc., rusų – 5 proc., baltarusių – 1 proc., ukrainiečių – 0,5 proc., kitų tautybių – 0,5 proc.
