„Žiniasklaidos laisvės aktas ir jo siūlomos priemonės yra svarbūs siekiant, kad ES ir toliau išliktų demokratijos priešakinėse linijose bei pavyzdžiu narystės joje siekiančioms šalims. Lietuvos piliečiai referendumu lygiai prieš 20 metų pasakė „Taip“ prisijungimui į šią pagarba žmogaus teisėms ir demokratinėmis vertybėmis vienijamą Europos valstybių sąjungą.
Siekdami demokratiškos, stiprios ir atsparios Europos, mes palaikome šį pasiūlymą ir jo bendruosius tikslus. Tikiu, kad bendru susitelkimu galime pasiekti, kad po vienerių metų Europos žiniasklaidos laisvės aktas jau bus europinės teisės dalimi“, – kalbėjo S.Kairys.
Kultūros ministras akcentavo šio akto svarbą Europos demokratijai, pažymėdamas poreikį stiprinti žiniasklaidos laisvę, nepriklausomumą ir pliuralizmą.
Taip pat pabrėžė jo reikšmę stiprinant bendrą europinį atsaką į dezinformaciją iš trečiųjų šalių, ypač tebesitęsiančio Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir nesiliaujančių karo propagandos ir dezinformacijos atakų kontekste. Susitikime ES kultūros ministrai patvirtino Europos žiniasklaidos laisvės akto pažangos ataskaitą.
ES kultūros ministrų tarybos sesijoje S. Kairys paragino stiprinti ukrainiečių įtraukimą į ES veiksmus, susijusius su Ukraina, kad jie geriau suprastų ES veiklos principus ir pasinaudotų visomis galimybėmis rengiantis savo Ukrainos narystei ES.
ES kultūros ministrų taryba taip pat patvirtino išvadas dėl menininkų, kuriems gresia pavojus, ir perkeltųjų menininkų.
Dokumente pripažįstamas svarbus menininkų vaidmuo visuomenėje, jų indėlis į taiką, laisvę, demokratiją ir kultūros įvairovę, taip pat pabrėžiama būtinybė imtis menininkų, kuriems gresia pavojus, ir perkeltųjų menininkų apsaugos nuo bet kokios rūšies ir formos grasinimų ir prievartos, keliančių jiems pavojų dėl jų meninės veiklos. Tarybos išvadose ypatingas dėmesys skiriamas Rusijos užpultai Ukrainai ir jos menininkų bei kitų nuo Rusijos sukelto karo bėgančių menininkų padėčiai.
Kultūros ministras Briuselyje taip pat susitiko su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi ir aptarė klausimus, susijusius su Ukrainos atstatymu Naujojo europinio bauhauzo kontekste bei galimybėmis Lietuvai ir jos ekspertams labiau įsitraukti į šį procesą. Susitikime taip pat aptartas Lietuvos architektų sąjungos inicijuotas ir koordinuojamas projektas „U-RE-HERIT / Architektai Ukrainos paveldui: atkuriant atmintį ir tapatybę“, kurį finansuoja ES programa „Kūrybiška Europa“, ir Davoso Baukultur aljansas, kuriame aktyviai dalyvauja Lietuva.
