„Mano nuomone, aš visiškai nematau prasmės dalyvauti būtent Kazanėje, Rusijos pirmininkaujamame Pasaulio paveldo komiteto posėdyje. Nematau logikos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
Pasak jo, šiuo metu labai svarbus tikslas yra pasiekti, jog 45-oji komiteto sesija būtų iškelta iš Rusijos ir ši jam nepirmininkautų.
„Tuo labiau, kad ten bus sprendžiamas ir Kauno tarpukario modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO klausimas. Menkas čia būtų džiaugsmas gauti UNESCO ženklą tokiomis aplinkybėmis ir tai būtų absoliučiai neteisinga“, – kalbėjo S.Kairys.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, S.Kairys paragino UNESCO generalinę direktorę Audrey Azoulay stabdyti Rusijos dalyvavimą organizacijos komitetuose ir programose bei įvertinti Ukrainos paveldui karo veiksmais daromą žalą.
Pasak ministro, Ukrainos paveldą niokojanti Rusija negali pirmininkauti Pasaulio paveldo komiteto sesijai ir ši neturėtų vykti Rusijos mieste Kazanėje.
Kaunas yra pateikęs UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje nominacinę paraišką „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ dėl įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.
Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.