„Suvažiuos Baltijos šalių studentai, be abejo, vienas iš leitmotyvų ir svarbių temų bus Ukrainos tema. Tikimės, kad ir ukrainietiškai dainuosime, ne tik latviškai, estiškai ir lietuviškai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė jis.
„Manau, kad tai duos aiškų impulsą, jog jaunimas nori kitaip gyventi (...) ir turi vilties, kad pasaulis kitaip gyvens“, – tvirtino S.Liausa.
Jis priminė, kad Atgimimo laikotarpiu studentija buvo viena iš pagrindinių laisvės idėjos puoselėtojų.
„Būtent per „Gaudeamus“ judėjimą, per studentų šventę, kuri vyko 1988 metų birželio pabaigoje–liepos pradžioje, pirmiausia prasprogo laisvės idėjos su atpažinimo vėliavomis, tautinėmis giesmėmis“, – tvirtino S.Liausa.
Anot jo, dabartinė situacija, kai savo laisvę tenka ginti ukrainiečiams, primena buvusias nuotaikas Lietuvoje.
„Šiandien toks deja vu jausmas po pandemijos prasidėjus karui, kai į Lietuvą grįžta „Gaudeamus“, tikimės, kad ji bus labai emociškai tvirta“, – kalbėjo Nacionalinio kultūros centro direktorius.
Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“ šiemet suplanuota birželio 17–19 dienomis Vilniuje.
Pirmasis Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalis „Gaudeamus“ įvyko 1956 metais Estijoje, Tartu mieste. Vėliau šventę imta rengti kas ketverius metus paeiliui Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Be to, šiemet planuojama nemažai regioninių dainų švenčių – Tauragėje, Kuršėnuose, Klaipėdoje, Kaune.
S.Liausa priminė, kad 2024 metais bus minimas Dainų šventės šimtmetis.
„Džiaugiamės, kad gyvybės yra daug, kad žmonės išsiilgę tų dalykų, ir tikimės, jog iki 2024 metų labai pasikeis ir pasaulis, ir požiūris į kultūrą, ir suvokimas, kiek svarbu išlaikyti savo kultūrą“, – sakė jis per Kultūros dienai skirtą spaudos konferenciją Seime.
