Aktyvus Klaipėdos muzikinio gyvenimo dalyvis, dainuojantis svarbiausiose Lietuvos scenose, kasmet plečiantis savo tarptautinių pasirodymų geografiją – toks šiandien yra Alfonso Vildžiūno vadovaujamas „Aukuras“. „Nesitiki, kad jau tiek metų praėjo“, – sako meno vadovas. „Penkmetis buvo etapas, o paskui tie metai taip greitai lėkė, kad net nepastebėjau. Jei turėčiau literatūrinį talentą galėčiau parašyti knygą apie mūsų keliones, nes jose pamatai įvairiausią publiką, pasitikrini, kas mums pavyksta, o kas ne“.
Savo dvidešimtąjį jubiliejų klaipėdiečiai minės kartu su kolegomis – Šiaulių Valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“, kuriam vadovauja buvęs „Aukuro“ chormeisteris Tomas Ambrozaitis, ir Klaipėdos kameriniu orkestru, vadovaujamu Mindaugo Bačkaus. Šie trys kolektyvai jau parengė ne vieną bendrą programą. Kartu su jais dažnai muzikuoja ir jubiliejiniame koncerte pasirodysiantys solistai Asta Krikščiūnaitė (sopranas) bei Mindaugas Zimkus (tenoras). Dar vienas būsimo koncerto solistas Tadas Girininkas (bosas) yra baigęs Klaipėdos E. Balsio menų gimnaziją.
Koncerte bus atliekama didinga Josepho Haydno oratorija „Metų laikai“. Ji skirta solistams, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui, todėl Klaipėdos kamerinis orkestras bus papildytas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninio orkestro pučiamųjų ir mušamųjų grupe.
Išskirtinis jubiliejinio vakaro svečias – dirigentas Dante Anzolini (Italija), apie kurio muzikavimą legenda mūsų mieste sklando jau daug metų. Ji prasidėjo įsimintinais G. Verdi operos „Traviata“ spektakliais Klaipėdos muzikiname teatre.
„Aukuro“ choras ir Klaipėdos kamerinis orkestras jau koncertavo su šiuo dirigentu 1996 metais. „Neišsenkantys prisiminimai išliko apie tų dviejų savaičių darbą su D. Anzolini. Tai muzikos Mikelandželas, gebantis nulipdyti įstabią skulptūrą iš bet kokios medžiagos“, – prisimena smuikininkė Angelė Čiuberkienė. „Repeticijos su juo buvo labai turiningos, tikri meistriškumo seminarai. Mes rengėme labai sudėtingą programą, o abu kolektyvai dar tik neseniai buvo susikūrę. D. Anzolini mums vadovavo labai karštai, įkvepiančiai, kaip tikras italas, kartu sužadindamas pasitikėjimą savimi“, – pasakoja tuometinė orkestro meno vadovė Liuda Kuraitienė.
„Jubiliejinei programai pasirinkau šį dirigentą todėl, nes, mano supratimu, tai yra dirigento idealas“, – teigia A. Vildžiūnas. „Nepamenu kito, taip kruopščiai dirbančio su partitūra, nepraleidžiančio jokių detalių. Jis yra griežtas, bet dėl reikalo, ir tai duoda rezultatus. Be to, jis yra labai komunikabilus. Jis man parašė, kad bando atgaivinti lietuvių kalbos žinias. Visi choristai labai apsidžiaugė, sužinoję, kad atvyks D. Anzolini. “
Pats dirigentas apie savo darbą su KKO atsiliepia labai emocionaliai: „buvo džiugu dirbti su atlikėjais, kurie yra dėmesingi detalėms, rūpestingi ir pamišę dėl muzikos. Mūsų koncertuose jautėsi tiek stipri energetika, tiek švelnumas bei savistaba. Dar pažymėčiau ir grojimo kokybę bei nuolankumą, kas yra reta tarp talentingų atlikėjų.“
D. Anzolini gimė Argentinoje italo ir čilietės šeimoje. Būdamas penkerių metų pradėjo groti fortepijonu, o vienuolikos – rašyti muziką. Argentinoje jis studijavo fortepijoną, kompoziciją ir dirigavimą. Vėliau mokėsi JAV, grojo klavesinu, smuiku, altu, obojumi, perkusiniais intrumentais, gilinosi į kalbas, literatūrą ir matematiką. Didelę įtaką jam turėjo garsus dirigentas Dennis Russell Davies.
D. Anzolini labai laukiamas ne tik Klaipėdoje, bet viso pasaulio koncertų salėse ir operos teatruose, jo gastrolės plačiai driekiasi per Europą, JAV, Šiaurės ir Pietų Ameriką. Argentinos kritikų asociacija 2006 metais jį paskelbė geriausiu metų dirigentu. Jis dirigavo šiems orkestrams: Beethovenhalle Orchestra in Bonn (Vokietija), Vienna Symphony Orchestra, Brucknerorchester of Linz (Austrija), Berner Symphoniker (Šveicarija), Bruxelles Radio Orchestra (Belgija), State Orchestra of San Paulo (Brazilija), National Symphony Orchestra ir La Plata Chamber Orchestra (Argentina), American Composers Orchestra (JAV) ir daugeliui kitų.
Šalia klasikinio repertuaro dirigentas taip pat aistringai renkasi šiuolaikinės muzikos partitūras. Jis stengiasi įtraukti bent po vieną naųją kūrinį į kiekvieną koncertinę programą (1996 m. kartu su klaipėdiečiais jis interpretavo Osvaldo Balakausko „Requiem“ fragmentus). D. Anzolini teigia mėgstantis būti įrankiu, kurio pagalba kompozitoriai išgirsta savo kūrinius. Savo kaip dirigento misija jis laiko tarnavimą autoriams, kuriantiems šiuo metu.
Pats D. Anzolini taip pat kuria muziką. Jis artimai bendadarbiauja su žymiu amerikiečių kompozitoriumi Philipu Glassu, atliko nemažai jo kūrinių. Itin sėkmingas buvo dirigento debiutas Metropoliteno operoje Niujorke 2008 metais, kai jis dirigavo Ph. Glasso operą „Satyagraha“. JAV spaudoje šie spektakliai, kuriuos pamatė virš 25 000 klausytojų, sulaukė itin palankių atsiliepimų.
D. Anzolini sugrįžimas į Klaipėdą ir gruodžio 6-dienos koncertas, tikėtina, taps reikšmingu muzikinio gyvenimo įvykiu. J. Haydno oratorijos partitūrą nagrinėjantis ir kelionei į Lietuvą besiruošiantis dirigentas elektroniniame laiške rašo: „Man sunku išreikšti žodžiais savo jausmus apie sugrįžimą į miestą, kuris su manimi elgėsi ypač gerai ir šiltai, kuriame sulaukiau daug pagarbos ir dėkingumo. Tada turėjau labai gražią patirtį. Nors vėliau teko dirbti daugelyje gerai žinomų miestų, aš vis dar jaučiu prisirišimą prie Klaipėdos ir labai noriu sugrįžti dirbti jo muzikams ir jo publikai.“
