„Tai muzika, kuri skambėjo, kai dar mūsų nebuvo ir skambės, kai mūsų jau nebebus. Tai šimtmečius menančios istorijos, kurios pasakoja apie mūsų senolius bei miškus ir pievas, kuriose jie gyveno“, – apie ką šis albumas, ką gi reiškia ta „Negirdėta Lietuva“ pasakoja S.Petreikis.
7-ajam soliniam muzikanto albumui, kuriame skamba patys įvairiausi lietuviški instrumentai, pamatai buvo pradėti lipdyti dar vaikystėje. „Pažintis su šia muzika prasidėjo Barstyčiuose vieną pavasario rytą. Buvau visai dar mažas berniukas, gal ketverių, kai senolis išsuko pirmąją mano fleitą. Atrodo, iš ievos, o gal karklo šakos vamzdelio skleidžiamas garsas mane lydi iki šiol.“
S.Petreikis turi sukaupęs gausybę lietuviškų instrumentų ir stengiasi jais groti įvairiuose koncertuose. „Po jų kas kartą sulaukiu klausimų: kas čia skamba, iš kur šis ragas ar molinukas? Kai kurių instrumentų žmonės apskritai nebuvo girdėję arba jų vardus tiesiog buvo primiršę. Noriu šiuos tūkstančius metų skambėjusius garsus ir juose slypinčias istorijas priminti bei toliau jas pasakoti“, – mintimis dalijosi muzikantas.
„Negirdėta Lietuva“ – mumyse užkoduotos melodijos ir istorijos. Tai piemenys, žaidžiantys su molinukais ir švilpomis. Tai vaiko lūpose suspaustas bandūrėlis. Tai senolis laukuose, apraudojantis artimo netektį. Tai pamiškėje bandos parvarymą skelbiantis kerdžiaus rago signalas. Tai mergaitė lumzdeliu besikalbanti su paukščiais“, – savo naujausią albumą apibūdino multiinstrumentalistas.
