Šiųmečio, jau devyniolikto, kas ketverius metus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje rengiamo studentų festivalio šūkis – „Karta 3000!“. Šventės dalyviai atstovauja pirmajai kartai studentų, gimusių ir užaugusių trečiąjį mūsų eros tūkstantmetį.
„Džiaugiamės, kad „Gaudeamus“ vėl grįžo į Lietuvą ir vėl suburs trijų Baltijos valstybių studentus. Muzika augina vienybės jausmą, kuris visada jungė mūsų šalis ir kuris ypač svarbus dabar pasikeitusiame pasaulyje. Šis festivalis yra Baltijos šalių jaunimo stiprybės, susitelkimo ir veržlumo simbolis ir kartu priminimas, kad esame jėga, stiprus kumštis“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Šventiniai „Gaudeamus“ renginiai vyks Vilniaus rotušės aikštėje, Šv. Jonų bažnyčioje, Kalnų parke – per 1500 choristų, 900 šokėjų, 400 pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrų muzikantų – iš viso per 3 tūkst. dalyvių – iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos kurs įsimintiną reginį ir kvies žiūrovus patirti vienybę, kurią visuomet kuria Dainų šventė. Visi šventės renginiai – nemokami.
Birželio 18 d. 20 val. studentijos šventė žiūrovus pakvies į du renginius – Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje ir Rotušės aikštėje. Šv. Jonų bažnyčioje koncertuos pajėgiausi Baltijos šalių studentų chorai. Koncerto pagrindine ašimi taps lietuvių kompozitorės Vaidos Striaupaitės-Beinarienės stambios formos kūrinys „Te Deum“, kurį atliks chorai, solistai Egidijus Bavikinas, Raminta Vaicekauskaitė bei valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, o Rotušės aikštėje griausmingą pasirodymą surengs net 250 pučiamųjų instrumentų orkestrų muzikantų.
Birželio 19 d. 15.30 val. iš Rotušės aikštės spalvinga studentų eisena nuvingiuos į Kalnų parką, čia 17 val. prasidės tūkstančiais balsų skambantis Didysis Baltijos šalių studentų koncertas. Trys tūkstančiai atlikėjų kurs įspūdingą reginį: mažąja Dainų švente tituluojamo koncerto programoje istoriją apie trečiojo tūkstantmečio kartą, ateinančią tęsti tradicijos, pasakos Baltijos šalių chorinė muzika ir tradiciniai šokiai.
Didžiajame „Gaudeamus“ šventės koncerte Kalnų parke Baltijos šalių studentai tvirtai išreikš paramą ir Ukrainos tautai: skambės ukrainiečių liaudies daina „Oi u luzy červona kalyna“ bei specialiai šiam festivaliui sukurtas Ramintos Naujanytės-Bjelle kūrinys „Ateinu“, kurio epiloge estų, latvių, lietuvių ir ukrainiečių kalbomis Bjelle kartu su studentais kreipsis į viso pasaulio jaunimą ir kvies saugoti ir mylėti savo žemę, būti laisviems, kurti taikų pasaulį ir kovoti už savo ateitį. Koncerto finale Linas Adomaitis su studentais atliks savo kūrinį „Mes esame karta 3000“.
Trečiojo tūkstantmečio kartai svarbi ir ekologijos tema – dalyviai ir žiūrovai turės galimybę į išmaniuosius telefonus atsisiųsti programėles, Kalnų parke prieš renginį nufotografavę QR kodą. Programėles atsisiųsti bus galima ir Katedros aikštėje įrengtoje instaliacijoje „G info taškas“ arba telefone instaliavus „Walk15“ programėlę, kurioje sukurtas 3,5 km ilgio maršrutas, apimantis visas renginių vietas ir organizatorių būstinę – einant juo galima susipažinti ir su Vilniumi, ir su „Gaudeamus“ festivaliu, sužinoti informaciją apie renginio dalyvius, organizatorius, šventės programą, taip pat „Gaudeamus“ istoriją.
Estai, latviai ir lietuviai pasaulyje žinomi kaip dainuojančios tautos, puoselėjančios įspūdingas dainų ir šokių švenčių tradicijas. Dainos ir šokiai jiems siejasi ne tik su linksmybėmis, bet ir su laisve gyventi savo šalyse pagal savas taisykles – juk būtent dainuodami praėjusio amžiaus pabaigoje atkovojome Nepriklausomybę. Jausdami dainos galią, visų trijų Baltijos šalių dainų švenčių dalyviai kaskart repetavo Dainuojančią revoliuciją. O kur revoliucija, ten ir studentai – visais laikais drąsūs ir pasiruošę prisiimti atsakomybę už savo šalių ateitį. Nepaisydami sunkumų bei draudimų, studentų chorai kas kelerius metus susiburdavo draugėn, ir ilgainiui „Gaudeamus“ tapo nuolatine trijų Baltijos šalių tradicija – šventę paeiliui imta rengti Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Festivalyje, kurį organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybe, dalyvaus studentai iš 32 Baltijos šalių aukštųjų mokyklų: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus kolegijos, Vilniaus universiteto, „Vilnius Tech“, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno kolegijos, Kauno technikos kolegijos, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos universiteto, Mykolo Romerio universiteto bei septynių Estijos ir dvylikos Latvijos aukštųjų mokyklų.