„Mes įpareigojom Kultūros paveldo departamentą iki spalio 1 dienos parengti istorinio įamžinimo taisykles, kurios būtų kaip pavyzdinės visoms savivaldybėms. [...] Kultūros paveldo departamentas rašte, kurį mes gavom šiandien, rašo, kad jie pagal kompetencijas negali parengti tokių teisinių aktų. Jiems yra neskirta“, – pranešė komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
Seimo narė Irena Šiaulienė siūlė leisti KPD parengti istorinio įamžinimo rekomendacijas, kurių galėtų laikytis visos Lietuvos savivaldybės. Parlamentaras Povilas Urbšys – į posėdį pasikviesti KPD atstovus, kad šie galėtų pasiaiškinti.
„Mes komisijos posėdyje turime apsvarstyti tą, ką jie pasakė. Kurie mus ignoruoja ir vengia atlikti savo pareigų“, – teigė Seimo narys.
„Pasižiūrėjus Kultūros paveldo departamento nuostatas, kurios yra patvirtintos, jose yra punktai, kurie leidžia jiems kištis į tai, kas reglamentuoja, kaip turi būti saugomas vienas ar kitas pastatas. Jeigu yra kažkokios spragos, jeigu jiems kažko nepakanka, jie gali pasiūlyti“, – pridūrė P.Urbšys.
KPD jis kaltino neveiklumu, kai Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo nuimta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.
„Kultūros paveldo departamentas niekaip nesureagavo į savavališką miesto mero nurodymą, dėl kurio buvo padaryta žala valstybės saugomam paminklui“, – teigė P.Urbšys.
Jis dalyvavo renginyje, kai J.Noreikos-Generolo Vėtros šalininkai ant bibliotekos sienos rugsėjo pradžioje užkabino kitą, pačių pagamintą pagarbos jam lentą. Į tyrimą, ar tai padarant nebuvo pažeistas vertingas pastatas, įtrauktas ir KPD.
Specialistai aiškinasi situaciją ir tyrimas kol kas nepradėtas, anksčiau BNS sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras, tačiau pridūrė pats didelių pažeidimų neįžvelgiantis.
„Vertingųjų savybių pažeidimo mes nematome – tai svarbiausia, bet procedūrinis neatitikimas yra: buvo pateiktas reikiamo formato projektas, kuriame trūko vieno dalyko – bibliotekos pritarimo, nors ant viršelio buvo parašyta, kad užsakovas – Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Jei jie tam (lentelei – BNS) pritartų, mes neprieštarautumėme“, – nurodė jis.
Visuomenininkai, ant sienos kabinę lentą, teigė, kad jie turi KPD ir Vrublevskių bibliotekos pritarimą, todėl esą nėra jokio pagrindo manyti, kad lenta kabinama neteisėtai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J.Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J.Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu, rašo BNS.
1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J.Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J.Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.
1997 metais J.Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.
