Šiuo metu tinklaraštyje „Akadės paslaptis“ yra publikuojamos trys istorijos, dvi iš jų – apie Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros dėstytoją, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Joną Gasiūną bei jo nederamą elgesį su tuometinėmis katedros studentėmis.
– Koks būtų jūsų atsakas į internetinėje erdvėje pasirodžiusias buvusių jūsų studenčių istorijas, kuriose jūs kaltinamas seksualiniu priekabiavimu? – paklausė 15min J.Gasiūno.
– Pirmiausia turėtų baigtis kliedesiai nebūtom situacijom ir mano kaip dėstytojo diskreditavimas, kadangi pažymius nusprendžia bendra katedros komisija, ne aš vienas. Kad ten buvo vienokie ar kitokie dalykai, kurie neleido joms kūrybiškai pasireikšti, yra visiškas blefas. Seksualinius santykius atmetu absoliučiai, čia yra briedas visiškas. Pati situacija man atrodo inspiruota iš šono, esant dabartinei situacijai Tapybos katedroje.
– Kaip tai siejasi su merginų istorijomis?
– Naujasis katedros vedėjas iš principo blogai vykdo savo pareigas. Aš, kaip buvęs vedėjas dvi kadencijas ir kaip buvęs katedros programos komiteto pirmininkas, matau tas bėdas, viešai išreiškiu kritiką. Ji yra nepriimama, ji yra kaip galima blokuojama. Šitas bet kokios nuomonės ignoravimas išsivystė į savivalę ir galų gale atsitiko taip, kad katedra turi interesų konfliktą, nes vedėjas įdarbino savo brolį.
– Manote, kad katedros vedėjas bando taip su jumis susidoroti?
– Taip, nes mano tas skundas dar nedaėjęs, bet vedėjas, pasisavinęs nuo stalo mano skundo juodraščius prieš laiką, įtariu, inscenizavo šitą skundų laviną, keistu būdu, žeminančiom priemonėm bando su manim susidoroti.
Aš kaip pilietis negaliu su tuo sutikti. Aš tam priešinsiuosi. Bet tą aš noriu padaryti konstruktyviai, negąsdinti kažkokiais teismais. Su rektoriumi pasišnekėjau, išsamią ataskaitą daviau, ką aš galvoju apie tai. Po to Etikos komisija spręs, kaip pasielgti. Dabar porą savaičių su žmonėm nedirbsiu, o kai situacija išaiškės, aš grįšiu. Tvirtai sakau, kad grįšiu, man visai nebaisu. Aš viešinsiu viską.
– Ką viešinsite?
– Apie vedėjo veiklą. Nes negana to, kad vedėjas įdarbino savo brolį, prieš tai jis sirgo tuberkulioze. Ji ja sirgo dar nuo Čiurlionio mokyklos, nes aš buvau jo vadovas savo laiku. Vėliau [liga] atsinaujino [jam dirbant] dailės mokykloje, jos direktorius buvo priverstas jį išmesti dėl pažymų apie ligą neatnešimo. O žmogus jau kurį laiką krauju spjaudė. Ir ta mokykla po to išgyveno nenormalių dalykų, visiems po to reikėjo sveikatą tikrintis, ir taip toliau. O tas žmogus turėjo būti atleistas iš pareigų. Todėl vedėjas priimdamas brolį ne tik padarė interesų konfliktą, jis nuslėpė informaciją apie brolio ligą, o tai yra kriminalas.
– Ar jūs žinote, kas yra tos merginos, kurios paviešino istorijas?
– Man [tos istorijos] daug ką sako ir daug ką sako katedros nariams. Nes tos merginos buvo pakankamai komplikuotos kaip asmenybės. Tą gali daug žmonių paliudyt.
– Ką turite omenyje?
– Reikėjo ten visokio dėmesio. O su pagrindine mergina, kuri metė kaltinimus man, įvyko taip. Ji pasiūlė kūrinio koncepciją, kuri turėjo pornografinių elementų elementariai. Ir galų gale išėjo taip, kad man buvo likę labai nedaug laiko iki Nacionalinės premijos kandidatūros pateikimo, aš paprasčiausiai turėjau atsisakyti mokinės, nes bijojau paprastų dalykų, kad kažkoks skandalingas darbas kenktų mano reputacijai. Ir, priedo, aš nebuvau tos srities specialistas.
– O kaip jos darbas galėjo pakenkti jūsų reputacijai?
– Buvo jau taip kartą. Artūras Raila buvo pasiūlytas Nacionalinei premijai, puikus gabus menininkas, bet atėjo pora žmogelių ir pasakė, kad tas žmogus susikompromitavęs, nes padarė kontroversišką videodarbą. [Diskusijos dėl A.Railos nominavimo Nacionalinei premijai kilo 2013 m., tuo tarpu J.Gasiūnui Nacionalinė premija įteikta 2011 m. – 15min past.]
– Bet tai buvo jo paties darbas, o mes kalbame apie studentės darbą. Kaip tas darbas galėjo pakenkti jūsų, kaip potencialaus Nacionalinės premijos laureato, reputacijai?
– Dabar nebepakenktų, man tas darbas net patiko, bet jo pati pradžia buvo pakankamai skandalinga ir tai galėjo išlįsti už akademinių ribų ir kompromituoti mane.
– Dėl to, kad jūs jos darbo vadovas? Manėte, kad studentės darbas, turintis, kaip sakote, pornografinių elementų, potencialiai galėtų pakenkti jūsų kaip autoriaus, menininko, dėstytojo reputacijai?
– Taip, ir aš atsisakiau vadovo pozicijos, perdaviau funkcijas dekanui Česlovui Lukenskui. Jis puikiai susitvarkė su šituo reikalu, nes buvo neutralus žmogus. Mes jam talkinom, ir šita mergina, trijų žmonių – mano, Lukensko ir Bogdano – dėka pabaigė [mokslus].
– O kaip aiškintumėte antrosios merginos paviešintą istoriją? Žinote, koks žmogus yra susijęs su ja?
– Taip. Po šita istorija yra solidarus asmuo su pirmuoju asmeniu dėl elementaraus madingo reikalo – išdurt kokį garbingesnį metrą iš sportinio intereso. Tokia grubi feministinė pozicija, vadinkim šitaip. O tai, ką ji rašo, prasilenkia su realybe visiškai. Pirmiausia tai aš labai stengiausi, kad ji pabaigtų tą mokyklą ir viską dariau, kad tik kaip nors kažkas būtų.
– Socialiniuose tinkluose vakar ir šiandien pasirodė kitų buvusių Tapybos katedros studentų pareiškimai, kad jūsų intymūs santykiai su studentėmis akademijoje buvo vieša paslaptis.
– Čia visiška beprotybė. Ką reiškia vieša paslaptis?
– Istorijose minimas ir alkoholinių gėrimų vartojimas su studentais baruose, kartais ir katedros patalpose. Ar tai tiesa?
– Čia yra beprotybė. Jeigu kartais kokiame bare prie tavęs prieina studentė, tu jos iš baro neišvarysi. Bet tai nereiškia, kad turi sėdėti ir gerti.
– Jūs pats to sakote neinicijuodavęs?
– Ne, mano jokios iniciatyvos nebuvo.
– Į savo pareigas, kaip suprantu, ketinate grįžti.
– Aš niekur neišėjau.
– Bet tikitės, kad po Etikos komisijos posėdžio grįšite į savo darbo vietą?
– Be abejonės. Koks tai kelias bebūtų.
– Teisminio kelio jūs taip pat neatmetat?
– Neatmetu, nes tai susiję su interesų konfliktu, su dokumentų klastojimu, su daugybe dalykų, kurie žeidžia elementariai bendrą katedros moralę.
– Kokie dokumentai buvo klastojami?
– Pavyzdžiui, atsiranda suklastoti žiniaraščiai. Atsiranda žiniaraštis su plastinės anatomijos disciplina, kuriame yra įrašyta mano pavardė. Bet aš gyvenime nedėstęs anatomijos. O istorija būtų tokia. Eilę metų yra neįdarbinamas anatomijos dėstytojas Algis Biguzas. O jis katedros posėdžio metu buvo įdarbintas. Reiškia, vedėjas nepaklūsta katedros susirinkimo nuomonei, kuri yra aukščiausia valdžia, ir jo neįdarbina. O žmogus, žinodamas katedros susitikimo nutarimą, kad yra priimtas į darbą, sąžiningai dėsto. Ir pasidaro paradoksali situacija. Kai aš užprotestuoju tą žiniaraštį, kuriame yra mano pavardė, tai paverčiama sistemos klaida. Kokios sistemos, neaišku. Ir įrašoma dėstytojo Biguzo pavardė, kuris ir dėstė. Bet kaip žmogus gali pasirašyti žiniaraščiuose, būdamas neįdarbintu?
– Manote, kad tie pakeitimai, kurie įvyko žiniaraštyje, taip pat yra kažkaip susiję su merginų išpublikuotomis istorijomis?
– Čia tik detalės. Jų yra begalės kiekvieną dieną, nes vedėjas yra destruktyvus žmogus. To pasekmėje vystosi tai, kas vystosi.
Tapybos katedros vedėjas J.Vaitekūnas: „J.Gasiūnas dažnai būna chamas“
VDA lektorius, naujasis Tapybos katedros vedėjas, J.Vaitekūnas neneigia, kad aukštojoje mokykloje dirba jo brolis Justinas, tačiau nesutinka su J.Gasiūno paskleista informacija apie kreipimąsi į VDA Senato etikos komisiją. Anot jo, tokio dokumento nėra.
Buvo labai silpna katedra ir labai stiprus vadovas su prastomis moralinėmis savybėmis.
„Aš būčiau žinojęs, jeigu jis būtų. Tiesa, esu radęs jo [J.Gasiūno – 15min] išmėtytos rašliavos ant savo darbo stalo. Taip ir likau nesupratęs, ar norėta mane pagąsdinti – kažkokiu neva tai skundu, – 15min teigia katedros vedėjas. – O brolį [į darbą] priėmiau laikinai, keliems mėnesiams, ketvirtis etato – maždaug 100 eurų, nes daugiau, ypač J.Gasiūno katedroje, niekas nenori eiti dirbti už tokias algas. Nes jis vienvaldis lyderis. Jis visą laiką tvarkėsi, ir aš nesutikau būti jo mergina, taip sakant perkeltine prasme.“
Brolį, kaip teigia J.Vaitekūnas, aukštojoje mokykloje įdarbino ne jis, o „valdžia“: „Dar su kitais profesoriais pasitariau. Jie jį [J.Vaitekūną] žino iš seno, jis yra dirbęs dailės mokytoju. Jaučiu, jis pats [iš darbo] išeis iki pavasario galo. Neturiu, kur priimti žmonių dėl J.Gasiūno teroro – nėra norinčių. Liūdna, kai taip“.
J.Vaitekūnas tikina „visaip globojęs“ J.Gasiūną.
„O dabar per savo charakterį... Nes jis visus valdė. Buvo labai silpna katedra ir labai stiprus vadovas su prastomis moralinėmis savybėmis, – teigia katedros vedėjas. – Jis įvairialypė asmenybė. Dažnai būna chamas ir mėgsta kitus valdyti. Čia ne paslaptis. Aš visą laiką buvau taikdarys, buvau linkęs balansuoti, su tuo J.Gasiūnu šnekėtis.“
J.Vaitekūno manymu, paskelbta informacija apie galimą J.Gasiūno elgesį seksualiai išnaudojant studentes yra „labai panaši į tiesą“: „Nemanau, kad žmonės meluotų. Man, aišku, klausimas pačioms studentėms, kas su tom moterim darosi, kad pirktų pažymį už save ar panašiai. Man čia toks dvejopas klausimėlis. Bet jeigu visą laiką skaudėjo, tai pasakė. O gal iš viso susigalvota, gal pats J.Gasiūnas susigalvojo. Aš nežinau nieko šiuo klausimu. Bet jei votis seniai glūdi ir visi ją jaučia, turėjo ir prasprogti“.
Naujasis katedros vedėjas teigia nežinantis, kas tos studentės, kurios anonimiškai išdėstė savo įvykių versijas, tačiau įtaria, kad jos jau nebesimoko.
„Šituo klausimu tik buvę studentai drįsta ką nors pasakyt – ir tai užuolankomis, su užuominomis“, – sako lektorius.
