„Sidabrinės bitės“ ženklai įsegti ir Savivaldybės kultūros premijomis apdovanoti šių metų „Sidabrinės bitės“ laureatai – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus etnografas ir aktyvus Marcinkonių kaimo bendruomenės narys Jonas Bajoriūnas bei Maksimonių kaime gyvenanti ir kurianti žymi keramikė, pasaulyje žinoma menininkė Rūta Indrašiūtė.
Po gražiais bažnyčios skliautais iškiliausiems kultūros ir meno puoselėtojams nuskambėjo daugybė sveikinimų ir įspūdingas koncertas.
Paminėtos 144-osios M.K.Čiurlionio gimimo metinės
Iškilmingas renginys tradiciškai prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias už iškiliausią lietuvių tautos menininką, Senojoje Varėnoje gimusį M.K.Čiurlionį bei visus Varėnos krašto kūrėjus aukojo šio renginio globėjas, Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas Pranciškus Čivilis. Šv. Mišių metu ir po jų įspūdingą koncertą iškilmingo renginio dalyviams padovanojo solistas Vladimiras Prudnikovas, obojumi grojęs Robertas Beinaris, vargonavęs Gediminas Kviklys ir svečias iš Danijos – mandolina grojęs Stephan Loetzke. Šis koncertas – sakralinės muzikos valanda pagerbiant M.K.Čiurlionį, vienas iš paskutiniųjų šių metų menų festivalio „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ renginių, jau kelintus metus vykstančių ir Varėnos krašte. Šv. Mišių metu giedojo ir Senosios Varėnos parapijos choras „Sonata“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės.
„Sidabrinės bitės“ – darbščiausioms Varėnos kraštui nusipelniusioms „bitutėms“
Po Šv. Mišių Varėnos rajono savivaldybės bei rajono Kultūros ir meno tarybos iniciatyva šiemet jau dvidešimt trečiąjį kartą „Sidabrinės bitės“ buvo įsegtos labiausiai Varėnos krašto kultūrai ir menui nusipelniusiems žmonėms. Jau tapo gražia tradicija po šios šventovės skliautais minint M. K. Čiurlionio gimimo dieną drauge su Varėnos rajono savivaldybės vadovais, meno, kultūros žmonėmis ir Varėnos krašto bendruomene pagerbti ir darbščiausias „bitutes“. 1996 m. Varėnos kultūros ir meno taryba įsteigė Varėnos rajono kultūrai nusipelniusių žmonių apdovanojimą – „Sidabrinės bitės” ženklą. Apdovanojimo tikslas – skatinti aktyvius kultūros veikėjus, sudaryti vienodas darbo sąlygas visuomeniniams ir etatiniams kultūros darbuotojams. 1998 m. Varėnos rajono savivaldybė „Sidabrinės bitės“ apdovanojimą papildė kultūros premija.
Šių metų „Sidabrinės bitės“ nominantus paskelbė Varėnos kultūros ir meno tarybos pirmininkas Audrius Saulynas. Savivaldybės kultūros premija bei Kultūros ir meno tarybos ženklu „Sidabrinė bitė“ už išskirtinę pagarbą ir atsidavimą kultūrinei veiklai, įkvepiantį darbštumą ir išmonę, ilgametį, profesionalų, nepriekaištingą ir pasiaukojantį kūrybinį-visuomeninį darbą bei aktyvų senųjų dzūkų tradicijų bei papročių puoselėjimą ir išsaugojimą apdovanotas Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus etnografas ir aktyvus Marcinkonių kaimo bendruomenės narys Jonas Bajoriūnas. Už aktyvią kūrybinę veiklą, senųjų tradicijų puoselėjimą, aukštą meistriškumo lygį ir puikius pasiekimus keramikos srityje bei Varėnos krašto garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje apdovanota sertifikuotą tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo amato puoselėtoja, unikali keramikos kūrėja, žymi menininkė Rūta Indrašiūtė. Šie žmonės į bendrą rajono kultūros avilį neabejotinai sunešė neįkainojamą savo prasmingos veiklos nektarą.
Šių metų laureatams, įsijungusiems į ankstesniųjų metų keturiasdešimt penkių „sidabrinių bitučių“ būrį, „Sidabrinės bitės“ ženklus įsegė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, jiems buvo įteiktos premijos, padėkos ir gėlių puokštės. Naujas „bitutes“ nuoširdžiai sveikino ankstesnieji „Sidabrinės bitės“ laureatai, gausus būrys artimųjų ir draugų.
Meras Algis Kašėta, sveikindamas šių ir ankstesniųjų metų laureatus, pažymėjo: „Šiandien, švęsdami mūsų žymiausio kraštiečio gimimo dieną, turime pagrindo šypsotis. Pastaraisiais metais daug stengėmės, kad Senajai Varėnai sugrąžintume M.K.Čiurlionio gimtinės vardą. Dabar jau žinome vietą, kur stovėjo bažnyčios vargonininko, M.K.Čiurlionio tėvo, namas. Šioje vietoje, kuri yra bažnyčios šventoriuje, ne taip seniai pastatėmė atminimo ženklą. Tai simbolinė M.K.Čiurlionio kelio pradžia. Žinodami jo gimimo vietą, toliau galime kurti gražią jo gimtinės legendą. Šioje bažnyčioje ketiname įsteigti M.K.Čiurlionio meno centrą. Čia labai prasminga pagerbti ir kitus savo krašto šviesuolius. Šiemet yra puiki abiejų „Sidabrinės bitės“ laureatų dermė. Vienas savo žodžiu, savo šmaikštumu, vaidyba atspindi mūsų krašto gerąsias žmonių savybes. Kita laureatė – kūrėja, kuri savo darbuose palieka etnokultūros ženklus“. A.Kašėta padėkojo šių bei ankstesnių metų „Sidabrinės bitės“ laureatams už prasmingą veiklą, palinkėjo ir toliau nuoširdžiai dirbti Varėnos kraštui.
Rūta Indrašiūtė prisipažino, jog yra labai sujaudinta tokio svarbaus įvertinimo. Ji sakė, jog didelė garbė būti apdovanotai šiuo išskirtiniu ženklu. Menininkė pažymėjo, jog Varėnos krašte yra daug kultūros ir meno atstovų, kurie nusipelnė dėmesio ir įvertinimo, palinkėjo, kad tokių bitučių atsirastų kuo daugiau. R. Indrašiūtė ypatingai dėkojo savo broliui keramikui Džiugui Petraičiui, savo rankomis pastačiusiam degimo krosnį, kurioje gimsta jos ir mamos, žymios keramikės Elvyro Petraitienės, keramikos stebuklai. Rūta Indrašiūtė savo talentą ir veiklą įprasmina išskirtiniuose, išliekamąją vertę turinčiuose kūrybos darbuose. Ji yra baigusi M.K.Čiurlionio menų mokyklą, o gyvena ir kuria netoli Merkinės esančiame šiluose pasislėpusiame Maksimonių kaime. Čia – tikra menininkų Meka. Rūta gyvena drauge su mama, žymia menininke Elvyra Petraitiene, o šalia esančioje sodyboje gyvena ir kuria brolis, skulptorius Saulius Indrašius. Kitas brolis, žymus keramikas Džiugas Petraitis, kuria Merkinėje, keramikos dirbtuvėse „Vienaragių šilas“.
Rūta savo kūryboje naudoja skirtingas išraiškos formas. Kruopščiai ir subtiliai dekoruotuose darbuose – lietuvių tautodailei būdinga ornamentika, gamtos spalvos, tautosakos siužetai, juose atsispindi menininkę supantis pasaulis – fragmentai iš lietuvių liaudies pasakų, padavimų, dainų, augalai, žmonės, paukščiai žvėrys. Jos darbuose nerasime nei vieno pasikartojančio piešinio. Rūta kuria įspūdingus molio žaislus–švilpynes, kuriuos 2010 m. sertifikavo Žemės ūkio ministerija. Keramikė yra surengusi ne vieną autorinių darbų parodą bei dalyvavusi ne vienoje dešimtyje parodų su kitais kūrėjais Lietuvoje ir užsienyje. 2018 m. ji tapo geriausia menininke konkurse „Aukso vainikas“. Jos kūrybos darbų yra įsigiję M.K. Čiurlionio muziejus Kaune, kiti muziejai, kolekcininkai iš Lenkijos, Italijos, JAV, Japonijos. Pastaruoju metu R.Indrašiūtės kūryba žavisi Tokijo (Japonija) parodų lankytojai.
Jonas Bajoriūnas dzūkiškai dėkojo visiems, kurie jį pastebėjo ir kuriems atrodė, kad jis vertas „Sidabrinės bitės“. „Bet labiausiai dėkavoju savo šeimai, kurių labai myliu ir kuri myli mani. Jie visadu kartu su manim, – ar bėdon, ar rodon. Ačiū Marcinkonių etnografiniam ansambliui, su kuriuo gyvenam jau trisdešim metų. Ačiū ačiū ačiū“, – kalbėjo J.Bajoriūnas. Jis yra išskirtinai aktyvus kultūros puoselėtojas, organizavęs ir įgyvendinęs ne vieną didelį kultūros renginį. Vieni žinomiausių – respublikinis folkloro festivalis „Subatos vakarėly“, Advento vakaronės, teminiai dainų vakarai. Jis aktyviai dalyvauja visuomeninėje kultūrinėje veikloje – yra Marcinkonių etnografinio ansamblio, Marcinkonių kaimo teatro, Marcinkonių humoro grupės „Spanguolė“ narys. J.Bajoriūnas organizuoja ir veda Užgavėnių šventes, romansų vakarus, vakarus senjorams ir vienišiems žmonėms, yra ilgametis rajoninių ir respublikinių renginių: Grybų šventės, „Polkos varžytuvių“, Kaimo kapelų varžytuvių“, „Dzūkų godų“, Armonikierių varžytuviųׅ ir kitų renginių vedantysis. J.Bajoriūnas yra ir vienas aktyviausių senųjų dzūkų tradicijų bei papročių puoselėtojų. Jo darbų kraičio skrynioje yra daug dainų, žaidimų, receptų, kuriuos savo iniciatyva surinko Marcinkonių bei aplinkiniuose kaimuose.
„Sidabrinių bičių“ laureatams nuskambėjo daugybė sveikinimų ir „Ilgiausių metų“.
