Šeštoji Leonido Donskio konferencija klausia, ar Rusija išgyvens 2024-uosius

„Leonidas Donskis būtų pasibaisėjęs ta Rusija, kurią matome šiandien. Jam niekada nekilo abejonių dėl Vladimiro Putino režimo nusikalstamumo, nors tuo metu, kai jis mirė, mintis apie plataus masto agresijos karą Ukrainoje ir iki 25 metų laisvės atėmimo bausmes politiniams oponentams būtų atrodžiusi neįtikėtina. L.Donskis turėjo daug draugų rusų, kurie priklausė „kitai Rusijai“, iš kurių dauguma arba išvyko iš šalies, arba dabar kali kalėjimuose. Neabejoju, kad jis būtų buvęs labai aktyvus diskusijų dalyvis per būsimą Donskio konferenciją“, – sako VDU profesorius Robert van Voren.
Leonidas Donskis
Leonidas Donskis / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Rugsėjo 21 d. Vilniuje, Vaidilos teatre vyks šeštoji tarptautinė Leonido Donskio vardo konferencija, kurią organizuoja jo buvęs kolega ir bičiulis Robert van Voren, vadovaujantis VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centrui. Šiemet konferencija, kuri kaip visada vyks anglų kalba ir bus nemokama, telkia dėmesį į Rusijos likimą. „Will Russia Survive 2024?“ (liet. „Ar Rusija išgyvens 2024-uosius“) – tokia yra šių metų tema.

Pasak konferencijos organizatorių, Rusija atsidūrė kryžkelėje. Per pastaruosius du dešimtmečius šalis, kuri galbūt buvo silpnėjanti demokratija, bet vis dar buvo pakeliui į Europos integraciją, virto neototalitarine valstybe, terorizuojančia savo gyventojus ir vykdančia kuo agresyvesnę politiką kaimyninių šalių, kurios, pasak Rusijos, arba priklauso jos įtakos sferai arba dar blogiau, yra „netikros valstybės“ ir jų neturėtų būti, atžvilgiu.

Kokių žingsnių reikia imtis, kad Rusija nustotų kelti grėsmę savo kaimynams? Ar įmanoma Rusijai grįžti į tarptautinį civilizuotą pasaulį?

Vadovaujant V.Putinui Rusija tapo didžiausia grėsme taikai pasaulyje. Rusijos imperija, kurią 1917 m. perėmė bolševikai ir pavertė sovietų imperija, tapo Rusijos ir Sovietų Sąjungos imperinių ambicijų lydiniu. Nors ji teigia atkurianti savo ankstesnę didybę, iš tikrųjų vis dažniau pasireiškia artėjančio imperinio žlugimo požymiai.

Kokių žingsnių reikia imtis, kad Rusija nustotų kelti grėsmę savo kaimynams? Ar įmanoma Rusijai grįžti į tarptautinį civilizuotą pasaulį? Kaip galima padėti Rusijos Federacijos gyventojams sukurti demokratiškai valdomą valstybę (ar valstybes), veikiančią pagal tarptautinę teisę? Kaip užtikrinti, kad asmenys, atsakingi už nusikaltimus Ukrainoje ir kitose užpultose šalyse, būtų patraukti atsakomybėn? Į šiuos klausimus atsakymų ekspertai ieškos jau rugsėjo 21 d.

Konferencijoje „Will Russia Survive 2024?“ dalyvaus diplomatai, saugumo ekspertai, visuomenininkai, žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Suomijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lietuvos, Kipro, Danijos, Ukrainos ir iš Rusijos. Visa programa čia.

„Šių metų konferencijos pavadinimas yra provokuojantis, ir mes jį pasirinkome specialiai. Šiandien Rusijos problema nėra tik sustabdyti karą. Užteks. Reikia svarstyti gilumines problemas. Atėjo laikas, kad nusikalstamas režimas šalyje baigtųsi, o būsimoji Rusija nustotų kelti grėsmę kaimynams ir likusiam pasauliui. Paskutinė imperija pasaulyje turėtų būti dekolonizuota. Kaip? Tai diskusijų klausimas, kurį aptarsime rugsėjo 21 d., minėdami didžiojo lietuvio L.Donskio atminimą“ – sako konferencijos organizatorius, VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro direktorius R.van Voren.

Organizatoriai pabrėžia, kad ši konferencija priešingai nei ankstesnės nebus transliuojama internetu, vyks tik gyvai. Susidomėję kviečiami užsiregistruoti čia.

Po konferencijos dalyviai bus pakviesti į L.Donskio atminimui skirtą koncertą, kuriame dalyvaus lietuvių violončelininkas Justas Kulikauskas ir olandų Rusijos ekspertė, koncertuojanti pianistė Sara Crombach.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis