Lietuvių liaudies epas „Eglė, žalčių karalienė“ prieš daugelį metų subūrė tris žymius menininkus – kompozitorių L.Vilkončių, dainų autorių ir atlikėją Vytautą Kernagį bei poetą S.Gedą. Įspūdinga ilgus metus trukusi „Eglės“ kūrimo istorija – pasak L.Vilkončiaus, idėja rašyti roko operą kilusi V.Kernagiui, o kūrinio libretas buvo patikėtas S.Gedai.
„S.Geda iš karto mus pribloškė, perkeldamas tarsi į kitą pasaulį, kalbėjo apie lietuviškame Eglės epe užkoduotą konfliktą tarp Jūros ir Žemės gyventojų, vardino pagoniškų lietuvių deivių vardus. Jau po pirmojo susitikimo buvo aišku, kad galime tikėtis ne šiaip eiliuoto lietuviškos pasakos perkėlimo į teatro sceną, o gerokai platesnio žvilgsnio į visos žmonijos būties, išlikimo prasmės klausimus“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas L.Vilkončius.
„Eglės“ filosofinę prasmę akcentuoja ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas maestro G.Rinkevičius, kurio suburtos kūrybinės komandos pastangomis roko opera išvydo scenos šviesą. „S.Gedos libreto poezija yra filosofinė ir šiek tiek skiriasi nuo mums žinomos pasakos. Siužetinė linija išlieka ta pati, tačiau veikėjai įgyja simbolinę prasmę. Čia vyksta kelių stichijų, žemės ir vandens pasaulių susidūrimas. Žaltys šiame librete yra ne šiaip mitologinė būtybė, o Visatos valdovas. Taigi, pasitelkiant metaforas, kūrinyje yra nagrinėjamos svarbios bendražmogiškos idėjos“, – kūrinio koncepciją atskleidė G.Rinkevičius.
Maestro teigimu, roko opera „Eglė“ – tai išpuoselėtas, subrandintas ir itin talentingai parašytas darbas. „Todėl jo imdamasis nesijaučiau rizikuojantis“, – kalbėjo G.Rinkevičius. Pagal įspūdingą S.Gedos libretą ilgus metus „Eglei“ rašyta L.Vilkončiaus muzika iš tiesų nepalieka abejingų – roko opera sulaukė didžiulio klausytojų susidomėjimo ir muzikos kritikų buvo įvertinta kaip vienas geriausių visų laikų šio žanro kūrinių Lietuvoje.
Eglės vaidmuo patikėtas vienai talentingiausių jaunosios kartos vokalisčių Monikai Pundziūtei-Monique. Pasaulio valdovą Žaltį roko operoje įkūnys vienas ryškiausių Lietuvoje muzikinio teatro atlikėjų Jeronimas Milius,Skirtingus trijų Eglės brolių – Girinio, Artojo ir Kariūno – charakterius scenoje kurs Česlovas Gabalis, Raimundas Juzuitis ir Rafailas Karpis, o Eglės ir Žalčio vaikais taps Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniai. Svarbų jūros gyventojų vaidmenį atliks net du chorai – vienas Kauno valstybinis choras (vad. Petras Bingelis) ir choras „Bel Canto“ (vad. Egidijus Kaveckas). Roko operos muzikinis audinys Vingio parke skambės atliekamas G.Rinkevičiaus diriguojamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro.
Liepos 1 d. roko operos „Eglė“ pastatymą režisuos ilgametis „Vilnius City Opera“ bendražygis, taip pat Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kuriantis režisierius Gediminas Šeduikis. Renginio scenografija rūpinsis dešimties metų patirtį teatre ir kine turinti dailininkė-scenografė Sigita Šimkūnaitė, vaizdo projekcijas kurs vienas geriausių video menininkų Lietuvoje Rimas Sakalauskas, šviesų dailininku būti pakviestas su garsiausias Lietuvos atlikėjais dirbantis Andrius Stasiulis. Renginio garso režisierius – Vilius Keras.
