Lietuvos nacionalinė filharmonija apie valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtus galimus renginius pradėjo savarankiškai galvoti dar prieš trejus metus.
„Apskritai renginių planavimas ir finansavimas šalies mastu labai vėlavo, todėl buvo sunku ką nors planuoti iš anksto. Kai kurių renginių nacionalinės kultūros įstaigos iš viso atsisakė, nes per vėlai buvo informuotos apie dalinį finansavimą iš šalies biudžeto. Didieji renginiai gauna pinigus ne iš vieno šaltinio, o jeigu didžiosios dalies pinigų negaunama, juos tenka atšaukti“, – informacija su LRT.lt dalijosi Nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė.
Sukosi savarankiškai
Matydama, kad šalies valdžia pro pirštus žiūri į nepriklausomybės šimtmečio renginių organizavimą ir finansavimą, R.Prusevičienė, turėdama šioje srityje nemažai patirties, prieš trejus metus filharmonijos kolektyvų koncertus užsienyje suplanavo savarankiškai.
Jiems iš valstybės biudžeto buvo skirtas tik dalinis finansavimas. Likusius pinigus filharmonijai teko prasimanyti pačiai. Tačiau R.Prusevičienė neabejoja, kad jos kolektyvų koncertai Varšuvoje, Berlyne ir Paryžiuje įvyks sėkmingai.
Tiesa, Nacionalinis simfoninis orkestras dalyvaus Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vasario 16-ąją vyksiančiame iškilmingame koncerte „Gloria Lietuvai“, bet iš šalies biudžeto ir šiam orkestro pasirodymui filharmonija pinigų negavo.
„Nacionalinė valstybinių ir nacionalinių kultūros įstaigų programa buvo sudarinėjama pavėluotai ir iš naujo, nes nuo praėjusių metų rudens Kultūros taryba nebeturi teisės finansuoti šių įstaigų projektų. Tik sausio 23 d. Kultūros ministerijoje bus svarstomi 2018 m. skirti projektai, nors metai jau prasidėję.
Šimtmečio programos gairės buvo patvirtintos praėjusių metų lapkritį, o prieš Kalėdas atidavėme paraiškas. Atsakymus gal gausime vasario pabaigoje, todėl visų koncertų ir spektaklių pastatymus teko atidėti“, – apgailestavo R.Prusevičienė.
Ji pastebėjo, kad anksčiau suplanuoto Lietuvos kamerinio orkestro ir Estijos vyrų choro koncerto buvo neįmanoma atšaukti, nors finansavimas jam ir nebuvo gautas. Filharmonijos vadovė tikisi, kad koncertui panaudotas iš praėjusių metų sutaupytas ir kitoms reikmėms skirtas lėšas Kultūros ministerija kompensuos.
Teatrams nebuvo skirta nė cento
Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis apgailestavo, kad teatras neturėjo galimybių nepriklausomybės šimtmečiui sukurti nieko naujo. Vasario 16-ąją bus parodytas anksčiau statytas spektaklis „Katedra“ pagal to paties pavadinimo Justino Marcinkevičiaus dramą.
Tikimės, kad Kultūros ministerija skirs šiems spektakliams finansavimą. Tik, deja, niekas iš šimtmečio programos organizatorių su mumis nebendrauja.
Kauno nacionalinis dramos teatras taip pat jokio spektaklio specialiai Vasario 16-ajai nerodys. Pasak teatro vadovo Egidijaus Stanciko, visi 2018 m. spektakliai įtraukti į programą „Augame kartu“ ir skirti šalies nepriklausomybės jubiliejui.
„Ir mes, ir valstybė esame beveik bendraamžiai. Teatras jaunesnis tik dvejais metais. 2018 m. esame numatę penkių spektaklių premjeras, kurių temos – aktualios mūsų šiandienos gyvenimui. Tikimės, kad Kultūros ministerija skirs šiems spektakliams finansavimą. Tik, deja, niekas iš šimtmečio programos organizatorių su mumis nebendrauja“, – kalbėjo E.Stancikas.
Koncertui pinigų skyrė
Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Sigitas Žutautas, bendraudamas su LRT.lt, sakė, kad ministerija šiomis dienomis skyrė pinigų koncertui „Gloria Lietuvai“, kuris rengiamas Vasario 16-ąją: „Renginys – didelis, išskirtinis. Jo sąmata nebus maža.“
Teatro vadovas pasidžiaugė, kad kovo mėnesį numatyta režisieriaus Oskaro Koršunovo operos „Post futurum“ pagal rašytojo Sigito Parulskio libretą ir kompozitoriaus Gintaro Sodeikos muziką premjera. Jai taip pat finansavimas dar negautas, bet S.Žutautas neabejoja, kad premjera įvyks sklandžiai.
Pareigūnė nelinkusi bendrauti
Programos „Atkurtai Lietuvai – 100“ koordinatorė, vyriausybės kanceliarijos pareigūnė Neringa Vaisbrodė bendrauti nelinkusi nei telefonu, nei elektroniniu paštu. Todėl LRT.lt nepavyko sužinoti, kas vis dėlto lėmė, kad nacionaliniai dramos teatrai ir filharmonija liko nepriklausomybės šimtmečiui skirtų renginių paraštėse.
Anksčiau buvo skelbta, kad 2016 m. pabaigoje pradėjusi dirbti premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybė valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje didesnę svarbą suteikė masiniams renginiams.
