„Oginskių dvaro Rietave nebėra jau keliasdešimt metų: per karą nukentėję puikūs rūmai buvo nugriauti, tačiau išlikusioje dvarvietėje liko daug buvusią prabangą menančių elementų – parkas, tvenkiniai, pastatai. Vienas jų – ir įspūdinga dvaro arklidė su karietine, sovietmečiu apaugusi betoniniais prielipais ir netekusi didelės dalies autentiškumo“, – pasakoja vienas iš „Aketuri Architektų“ Lukas Rekevičius.
Dvaro karietinė yra registruota kultūros paveldo vertybė. Todėl Rietavo savivaldybė nutarė, kad šis pastatas turi atgimti naujo kultūros centro pavidalu ir tapti modernia erdve, traukiančia turistus ir tarnaujančia miestelio bendruomenės poreikiams, tuo pačiu išlikdamas Rietavo dvaro istorijos ženklu, liudijančiu išskirtinę miestelio praeitį – pirmąją Lietuvoje telefono ryšio liniją, pirmąją elektrinę ir pirmąją elektros lemputę.
Architektūros sprendinius, kaip jautriai sujungti modernias funkcijas ir pastato išsaugotus istorinius elementus, apsiėmė rengti architektai Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė ir Lukas Rekevičius – architektūros studijos „Aketuri Architektai“ partneriai.
„Nuo pirmųjų architektūrinių eskizų iki pastato atgimimo praėjo ketveri metai. Rekordiniu greičiu parengtą projektą teko nemažai tikslinti statybų metu, nes buvo nuolat randama naujų, nežinomų senovinio pastato architektūros ir konstrukcijų elementų, o jie reikalavo iš naujo pergalvoti anksčiau siūlytus sprendimus“, – sako L. Rekevičius.
Jo teigimu, pagrindinė pastato architektūros idėja – pademonstruoti pagarbą istoriniam tūriui ir tuo pačiu nustebinti vidun patekusį lankytoją netikėtai erdviomis patalpomis, natūralia šviesa, talpiu ir racionaliu išplanavimu. „Be jokios abejonės, istoriniame pastate neišvengiamai teko įterpti ir modernių elementų – durų, langų, konstrukcijų. Tačiau mes stengėmės, kad tai būtų aiškiai atskirta nuo autentiškų pastato mūrų, kad bet kuris lankytojas galėtų aiškiai pamatyti, kurios pastato dalys yra naujos, o kurios istorinės“, – pasakoja kartu su kolegomis dirbęs architektas.
Ilgo darbo rezultatas – anksčiau tik arkliams ir karietoms pritaikytas pastatas įgavo naują kvėpavimą: interjeruose įspūdingos erdvės užlietos natūralia šviesa, atgimusioje karietinėje nuolat sukasi meno žmonės, šurmuliuoja moksleiviai, rengiami žinomų atlikėjų pasirodymai, vyksta tarptautinės konferencijos.
Pastate įrengtos dvi amfiteatrinės salės – 320 vietų pagrindinė su profesionalia garso ir šviesos įranga aprūpinta scena ir 100 vietų repeticijų salė, tinkanti ir kameriniams renginiams. Taip pat pastate įsikūrė Rietavo kultūros centro administracija, verslo skatinimo skyrius, turizmo informacijos centras. Viso pastato plotas sudaro 1 800 kv. metrų.
„Kultūrai pritaikyta karietinė įrengta šiaurietiškai kukliai: naudotos paprastos patvarios medžiagos – betonas, natūralus medis, fanera. Taip siekta pabrėžti, kad tikroji kultūros pastato vertė apibrėžiama ne medžiagų brangumu, o jo scenarijaus įvairumu, erdvių įspūdingumu, jo naudojimo gyvumu, jo renginių vertingumu“, – teigia L. Rekevičius.
„Aketuri Architektai“ taip pat yra šių projektų bendraautoriai:
• Svencelės aitvarų kaimas (kartu su bendraautoriais Andre Baldi architektūra urbanistika), 2012 metai. Jis pripažintas vienu iš 5 geriausių 2011-2012 metų Lietuvos architektūros objektų, nominuotas Mies Van Der Rohe apdovanojimui
• „Lijo“ viešbutis su restoranu, galerija, konferencijų centru Gargžduose (kartu su bendraautoriais Andre Baldi architektūra urbanistika), 2008 metai
Norbert Tukaj nuotraukose – šį rudenį Rietave naujam gyvenimui atgimusi senosios Oginskių dvarvietės arklidė su karietine. Taip pat galerijoje galite išvysti Oginskių dvarvietės arklidės su karietine nuotraukas iš XX a. pradžios ir prieš pat rekonstrukciją – su sovietmečiu prilipdytas betoniniais antstatais.
