„Žmonės cirkuliuoja, nebūtinai migruoja“, – sako festivalio sumanytojas režisierius Gildas Aleksa. Tiesa, šiemet „Cirkuliacija“ bus kitokia. Visų pirma, menininkai atsisakė „nekultūrinių erdvių“ – palapinių, senų pastatų. Susitikti su šiuolaikinio cirko menininkais žiūrovai kviečiami į sales.
Nė vieno europietiško kūno
Kaip sakė G.Aleksa, nors kaskart girdėdami žinias apie migraciją ar migrantus suprantame, kad kalbame apie problemas, tačiau nuo senų laikų žmonių keliavimas, integracija ir žinių bei patirčių apykaita buvo ne tik kertinė priemonė pažinti ir tobulėti, bet ir menininko – ypač cirko artisto – kasdienybė.
„Mūsų festivalis teigia, kad žmonės cirkuliuoja, jie nebūtinai migruoja. Tai – apsikeitimas talentais, žiniomis, patirtimi ir nuo to mes tik augame. Atsispiriant nuo šios minties nutariau, kad šiemet festivalio scenoje neturi būti nė vieno europietiško kūno“, – kalbėjo G.Aleksa.
Šių metų „Cirkuliacijoje“ šiuolaikinį cirką pristatys trupės iš Palestinos, Senegalo, Maroko bei Čilės, Brazilijos ir Ispanijos cirko menininkų trupė.
„Tai yra mums kasdieniame gyvenime nepažįstami žmonės ir kultūros, tradicijos, bet jie pristatys labai pažįstamus potyrius. Tuo pačiu kalbės ir apie tai, kas jiems svarbu.
Stengiausi išrinkti spektaklius, kurie nekartoja to, kas vyksta Europoje, kurie labai autentiškai kalba apie tai, kas jiems rūpi. Festivalio žiūrovai galės pažinti istorijas, kurių mes nepažįstame. Nelengva buvo sudaryti programą, bet labai džiaugiuosi tuo, kokia ji yra. Sumanymas buvo pakviesti mažiau trupių, bet jas parodyti daugiau kartų“, – sakė G.Aleksa.
Pažintis su šalių kultūra – cirko kalba
Šiemet pirmą kartą „Cirkuliacija“ vyks Vilniuje, o vilniečiai kviečiami nepraleisti Senegalo trupės „Sencirk“ spektaklio „Ancrage“. Tai – vienas pirmųjų šiuolaikinio cirko spektaklių Senegale.
Per daugiau nei 10 metų cirko menininko karjerą Senegale trupės įkūrėjas Modou Fata Touré pastebi, kad nors cirkas Afrikoje gyvuoja šimtmečius, vis tik apsiriboja tradiciniais pristatymais, kur menininko kūrybiškumas ir vieta lieka riboti. Šiame kūrinyje Modou Fata Touré ir jo partneris Ibrahima Camara tyrinėja ir eksperimentuoja su naujomis medžiagomis, atrastomis jų gimtojoje Senegalo žemėje.
Menininkai įpina paralelę su savo istorija, meninės tapatybės paieškomis ir žmonių santykį su gamta.
Ir visa tai atlikėjai daro itin artikuliuota ir įspūdinga šiuolaikinio cirko kalba. Senegalo spektaklis yra neįtikėtino grožio.
„Spektaklio istorija – nuostabi. Modou Fata Touré, būdamas jaunuoliu, svajojo tapti elektriku ir tada pamatė cirko vaidinimą. Po to šiam menui jis paskyrė visą likusį savo gyvenimą.
Kartu su Ibrahima Camara jie pasiryžo pastatyti spektaklį, kuris nebūtų Europinių spektaklių kopija, o kalbėtų apie Senegalui artimą kultūrą, tradicijas ir mitologiją. Ir visa tai atlikėjai daro itin artikuliuota ir įspūdinga šiuolaikinio cirko kalba. Senegalo spektaklis yra neįtikėtino grožio, o mes turime galimybę pažinti šalies kultūrą cirko kalba“, – sakė G.Aleksa.
Dėl įtempto trupės darbo grafiko šį spektaklį galės pamatyti tik Vilniaus žiūrovai.
Nuolatinė būsena – pabėgėlis
Dar viena trupė – „Palcircus“ iš Palestinos. Menininkai pristatys šiuolaikinio cirko spektaklį „Sarab“ apie 75 metus besitęsiantį pabėgėliškumą.
„Mūsų likimas nenuspėjamas. Mes varžomės, kad patektume į nežinią. Visi turime savo svajonių, norų ir siekiame juos įgyvendinti. Mūsų kelionė nukreipta į iliuziją, kurios negalima apibūdinti. Tai kaip miražas. Pagaliau atvykstame. Bet ar mes pasiekėme savo tikslą? Koks tas mūsų tikslas?
Po plūduriuojančia žeme ir vandenynu. Ir tik per plauką įveikiant kliūtis bei kontrolinius punktus. Mes pasiekiame tai, ko nesitikėjome. Atvykstame į miražą. Kuris neatrodo panašus į tą, kurį įsivaizdavome savo sielos vaizduotėje. Galų gale, tai buvo tik miražas“, – taip savo darbą pristato patys menininkai.
Palestiniečiai turi šiuolaikinio cirko centrą ir jie savo istoriją pasakoja cirko kalba, keliaudami po pasaulį
„Nuolatinė būsena – tu pabėgėlis, net jei tavo namai priklausė kelioms tavo šeimos kartoms. Bet tu neturi nuolatinės vietos ir esi nuolatiniame karo kontekste.
Palestiniečiai turi šiuolaikinio cirko centrą ir jie savo istoriją pasakoja cirko kalba, keliaudami po pasaulį. Be to, dabar ir mes patys jaučiame, kas yra karas – jis yra arti. Manau, kad tai suteiks naują perspektyvą istorijai, kuri iki mūsų neprieina. Jei karas arti – mums rūpi, bet kiek mes žinome apie Izraelį ir Palestiną?“ – kalbėjo G.Aleksa.
Pametę protą patrakėliai
Du spektaklius „Cirkuliacijoje“ pristatys trupė iš Maroko „Colokolo“. Vienas iš jų – „Qahva Noss Noss“ nemokamas, kurį galės pamatyti Kauno ir Prienų žiūrovai.
Žongliravimas, akrobatika, kiniškas stulpas, manipuliavimas daiktais, sūpynės ir didelė humoro dozė – tai raktažodžiai, apibūdinantys „Colokolo“.
„Qahwa Noss Noss“ yra populiarios Maroko kavinės istorija, pabrėžianti nuobodžią herojų kasdienybę: ji kalba apie tą, kuris mėnesio pabaigoje išgyvena krizę ir kuris praleidžia dieną skaičiuodamas praeivius, taip pat ir apie kitą, kuris daug kartų šildo kavą ar tą, kuris ateina pasidalinti savo puodeliu. Žiūrovas keliauja nuo vieno veikėjo prie kito per komiškas, poetiškas ir akrobatiškas situacijas.
„Qahwa Noss Noss“ – pasakojamasis cirko šou, kuriame kūnas kalba iškalbingiau nei žodžiai. „Colokolo“ nauju ir originaliu būdu sujungia cirko meną su šokiu ir teatru bei plėtoja šiuolaikinės Maroko scenos menų tapatybę.
Antrasis trupės į Lietuvą atvežamas spektaklis – „Chouf la ciel“. Jame – žadą atimantys ir aukštai ore atliekami triukai, elektroninės muzikos garsai. Spektaklis – šeši vyrai, penkios poros kelnių ir suknelė, liaudies dainos, marokietiškos vestuvės be nuotakos, hamalatas ir daugybė skrydžių svaiginančiame aukštyje.
„Reikia pripažinti, kad marokiečiai yra nenormalūs. Aš nežinau, kaip jie kuria savo spektaklius, nes kartais apima jausmas, kad menininkai neturi baimės jausmo ir nori išmėginti viską. Taip gimsta jų spektakliai.
Manau, kad jei norisi atvesti žmogų, kuris nebūtinai matė šiuolaikinį cirką, tai marokiečių spektakliai gali būti puiki galimybė pradėti pažintį su šiuo menu. Jie yra pametę protą, patrakėliai. Jie viską bando, viską daro, iššoka į devynis metrus, kas yra man neįtikėtina“, – pasakojo G.Aleksa.
Dekonstruoja vertikalę virvę
Brazilijos, Čilės ir Ispanijos trupė „Cia doisacordes“ Lietuvoje parodys spektaklį „Cá entre nós“. Ši frazė – braziliškas posakis, sakomas kaip paliepimas, paprastai ištariamas prieš labai konkretų įvykį arba jį baigiant. Apskritai „Cá“ yra ribota erdvė, ritualinė, šventa ir, svarbiausia, tarsi prieglobstis. Šioje erdvėje atsirandantys santykiai ir judesiai kyla iš poreikio susijungti poroje.
„Neramumas ir pokyčių troškimas yra ta liepsna, kuri kursto mūsų impulsą veikti kartu“, – sako menininkai.
Trupė susikūrė 2019 metų viduryje, kai atlikėjai dar mokėsi nacionalinėje cirko mokykloje, Brazilijoje. Pirmasis trupės pasirodymas „Cá entre nós“ pradėtas kurti Italijoje, vėliau baigtas rezidencijoje Lietuvoje, o menininkų kūrybinė veikla tęsiama Ispanijoje.
Žiūrėdamas į juos tu nebūtinai supranti naratyvą, bet kažkas, ką jie daro ant scenos, tave absoliučiai paveikia patyrimine ir emocine prasme.
Pasak G.Aleksos, menininkai pasišovė daryti spektaklį, kuris dekonstruoja vertikalę virvę: „Mes matėme žmones, kurie dirba su virve. Tai viską, ką matėm, to čia nebus. Jie viską tarsi perdaro. Be to, menininkai baigė labai stiprią cirko mokyklą Brazilijoje, kuri pasižymi stipriu techniniu parengimu.
Žiūrėdamas į juos tu nebūtinai supranti naratyvą, bet kažkas, ką jie daro ant scenos, tave absoliučiai paveikia patyrimine ir emocine prasme. Sakyčiau, kad šis spektaklis labiau tinka tiems, kurie šiuolaikinį cirką jau žino, tačiau šį kartą išvyks visiškai kitą jo lygį.“
Cirke svarbi ir emocinė patirtis
Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ Lietuvoje vyksta jau septintą kartą ir, pasak G.Aleksos, jis užaugino ir cirko žiūrovą.
„Manau, kad festivalio žiūrovas jau yra pasiruošęs ir supranta, kad cirkas nebūtinai yra pramoga, tai – menas, kuris kalba apie rimtas problemas. Turėjome spektaklių apie depresiją, apie hierarchines sistemas, net apie plaučių ligą. Mūsų žiūrovai yra pasirengę priimti rimtus spektaklius, o ne tik ateiti į cirką tikėdamiesi išvysti salto“, – kalbėjo G.Aleksa.
Tačiau, sako festivalio organizatorius, dar viena cirko pusė yra emocijos: „Kai tu atpalaiduoji savo smegenis nuo reikšmių ir patiri. Juk ne viską gyvenime, ką mes patiriame, galime paaiškinti žodžiais. Kai tu patiri spektaklį, tada nutinka kažkas nepaaiškinamo. Labai malonus jausmas, kad tu paaugai, kad šiandien kažką gavai. Nebūtina to įvardinti, padėti į lentynėlę. Mes stengiamės kad turinys būtų prieinamas kiekvienam.
Matome, kad į festivalį žmonės sugrįžta, jiems patinka ši meno šaka, jie paauga. Kai aš girdžiu įvairius komentarus apie skirtumus tarp vakarų ir šiaurės šalių cirko – labai malonu. Festivalis skirtas visiems – ne tik pažįstantiems šiuolaikinį cirką, bet ir naujiems žiūrovams.“
Kvies „merą be cirkų“
G.Aleksa sako, kad festivalio organizatorių tikslas – plėsti cirko spektaklių geografiją, kalbėti apie cirko kultūrą. Kaune startavęs festivalis jau ne pirmus spektaklius rodo ir kituose Lietuvos miestuose, o šiemet pirmą kartą vyks ir Vilniuje.
Kaip sakė G.Aleksa, į festivalį organizatoriai kvies ir sostinės merą Valdą Benkunską, kuris rinkimės kampanijos metu save pristatė kaip „merą be cirkų“. Tuo metu socialiniame tinkle G.Aleksa pasidalino mintimis, kad žodis cirkas naudojamas ne ten, kur dera – siekiant pajuokti arba skamba kaip negatyvi emocija. Tačiau cirkas, anot G.Aleksos, yra rimta meno šaka.
„Kalbant iš bendro išsilavinimo – ne tik apie cirką – visas smurtas kyla iš žodžių. Kaip prasidėjo Holokaustas, kaip buvo naikinama žydų tauta, kokią atskirtį patiria homoseksualūs žmonės? Pavyzdžių galima rasti ir daugiau. Bet juk viskas prasidėjo nuo kalbos, nes kažkas sukūrė naratyvą, kad yra blogai. Net iki šiol Lietuvoje galima išgirsti žodžius žydas, čigonas, gėjus bloga konotacija.
Lygiai tas pats, jei mes naudojame žodį cirkai ar cirkas, kai norime apibūdinti kažką neigiamo. Žmogus, kuris paskyrė visą savo gyvenimą cirkui, matydamas ir girdėdamas tai negali jaustis gerai. Jei aš dirbu su cirko vystymu, tai aš turiu dirbti ir su advokatavimu“, – sakė G.Aleksa.
Pasak G.Aleksos, greta šiuolaikinio cirko spektaklių „Cirkuliaciją“ lydi ir kiti renginiai – edukacijos, susitikimai, seminarai. Taip pat vienas iš festivalio tikslų – su šiuolaikinio cirko kultūra supažindinti Lietuvos kultūros centrus bei suteikti jiems platformą šiuolaikinio cirko menininkų pasirodymus organizuoti bei menininkus kviesti patiems.
Visa festivalio „Cirkuliacija“ programa – čia.
