Šiukšlių kiekis yra tiesiogiai susijęs su vartojimu, nes žmogus yra vienintelė būtybė paliekanti atliekas. Pirkdami vis daugiau sukuriame ne tik daugiau šiukšlių gamtoje, bet ir kaupiame šiukšles savo galvose, apkraudami savo protą nereikalinga informacija bei stresu. Daugelis pabrėžia, kad pirkdami jaučiasi geriau, tačiau tyrimai rodo, kad iki tam tikro lygio BVP augimas ir asmeninės laimės jausmas eina koja kojon, tačiau tam tikrame taške „laimingumo“ kreivė pradeda ristis žemyn, nepaisant tolesnio BVP augimo ir įsigyjamų daiktų kiekio.
Kviečiame kartu kurti skulptūrą Vilniaus centre
Kviečiame užsukti į Šiuolaikinio meno centro kiemelį vieniems, su draugais ir vaikais. Čia galėsite išvysti žmogaus kūną primenančią skulptūrą “Niekutis”, kuri buvo kuriama rankomis iš metalinių vielučių. Atsineškite nereikalingų daiktų, kurie simbolizuoja tuščią vartojimą -- seni suvenyrai, švilpukai, nereikalingi niekučiai -- ir meskite juos į skulptūros vidų. “Niekutis” keisis ir augs kartu su į ją metamų daiktų kiekiu.
Menininkė Jurgita Jakubauskaitė kviečia žmones susimąstyti ir apsikuopti ne tik išorėje, bet ir viduje. Skulptūra, užpildyta nereikalingais niekučiais, primins ir vers susimąstyti apie augančią vartotojišką kultūrą, nereikalingų daiktų gausą ir žmogaus norą užpildyti save daiktais.
Skulptūros autorius: Jurgita Jakubauskaitė iš “Absurdo idėjos”.
Vietai: Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, Vokiečių g. 2 Vilniuje.
Atsineškite nereikalingus niekučius ir meskite juos į skulptūrą.
Organizatorius: VšĮ “Rūpi”.
„Aš esu žmogutis vardu Niekutis…
Meskite į mane tai, ką vis dar turite,
bet turėti jau nebenorite:
Skulptūrėles iš kelionių, ženkliukus, šaldytuvo magnetėlius, žaislus, suvenyrus,
- tai, kas tiesiog guli ir dulksta
palangėse, lentynose, spintose ir mintyse…
Šiuolaikiniame gyvenime tapo
įprasta mesti į save viską, kas po ranka pakliūva…
Dažnai nesigiliname,
ką valgome, ką dėvime, kam reikia vieno ar kito daikto…
ar išvis reikia?
Tad aš esu šių laikų vartojimo kultūros
nebuvimo atspindys. Pažvelgę į mane pamatysite tai, kas mūsų viduje…
ar verčia susimąstyti?“
