Po knygos „Lapkričio knygelė: 1989 metų pabaigos įvykių ir idėjų užrašai“ pristatymo profesorius Vytautas Landsbergis pasakojo dabartinėje situacijoje ypač palaikantis Ukrainą.
„Ukrainai aš linkiu susitelkti dar labiau, negu ji yra dabar susitelkusi, ir laimėti šitą kovą, tėvynės karą prieš Kremliaus rusofašizmą, tuo būdu apginti ne tik save, bet ir Europą, ir taiką, o galbūt ir pasaulio ateitį.
Jeigu Maskvos durdomas eis apakęs nežinia kur, gali susprogdinti ir visą pasaulį. Dabar jis tuo šantažuoja“, – perdavė profesorius.
Mugėje sutikta rašytoja Kristina Sabaliauskaitė neslėpė susijaudinimo, kai kalbėjo apie Ukrainoje kenčiančius žmones. Ji pasakojo ryte nubudusi ir tikėjusis, kad laukia džiaugsminga diena, mat po pandemijos sugrįžta atsinaujinusi Knygų mugė.
„Mes atsibudome su žiniomis apie užpultą Ukrainą ir apie karą. Iš tikrųjų buvo labai sunku – matėsi baimė akyse žmonių, kurie ėjo prie manęs kaip prie autorės, ir visa virpėdama savyje turėjau juos padrąsinti, siunčiau linkėjimus visiems ukrainiečiams, cituodama seną sukilimų šūkį iš ATR laikų: „Už jūsų ir mūsų laisvę“.
Jau kitą dieną labai didžiavausi savo šalimi, sužinojusi, kad per vieną dieną Lietuva suaukojo daugiau nei milijoną eurų ir nenustojo aukoti, kad vyksta masiniai piketai. Noriu patikinti mūsų brolius ukrainiečius, kad iš tikrųjų darome viską, ką galime, kad jums padėtume, kad žinia apie agresiją pasaulyje nuskambėtų kuo plačiau, kad galėtume mobilizuoti mūsų partnerius Europoje, Didžiojoje Britanijoje ir visur kitur. Iš savo pusės, kaip žymi lietuvių autorė, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, galiu patikinti – darau viską, kas mano išgalėse, kad kuo daugiau britų sužinotų visą tiesą apie agresorių, apie Ukrainą ir kad padėtų, kaip gali. Za vašu i našu svobodu“, – sakė žinoma knygų autorė.
15min kalbintas istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas, kartu su Mangirdu Bumblausku pristatęs knygą „Lietuvos istorija: paaugusių žmonių knyga“, visų pirma akmenėlį metė į NATO, ES ir JT darželį.
„Kada dėl jų bejėgiškumo praeis gėdos jausmas? Gal pamažu ir praeina, bet jis tebėra. Ir ar sugebės išgyventi mano bičiulis Borisas Čerkasas, vienas geriausių Lietuvos istorijos žinovų, kuris Kijevą gina fronte? Pabandys maskoliai jį nušaut, teks prakeikti visą pasaulį“, – sakė istorikas ir pridūrė: „Pirmiausia laukiu momento, kad sužinočiau, jog jis gyvas.“
Paklaustas, ko palinkėtų ukrainiečiams ir sunerimusiai visuomenei, A.Bumblauskas pakartojo ne kartą Vilniaus knygų mugės metu girdėtą frazę „Slava Ukraini“.
„Ir reikia palinkėti, kad Lietuva taptų europinės idėjos dvasia. Zelenskis absoliučiai nustebino – jis yra vienintelis ne klounas tarp politikų, vienintelis, nors ir būdamas iš klounados.
Jis, sugebėdamas pareikšti, kad reikia ne pavežėjų, o ginklų, dabar yra turbūt kiečiausias europietis, kietesnis už visą politinį elitą kartu sudėjus. To ir linkiu – Lietuvai mokytis iš Ukrainos“, – sakė istorikas.
Rašytojas Tomas Vaiseta antrino, kad ketvirtadienio rytą nuskambėjusi žinia jį smarkiai sukrėtė. „Kaip ir nemažai kitų lietuvių, šiuo metu anksčiau įsijungiu telefoną skaityti, kas vyksta Ukrainoje, negu pats prabundu. Prabundu gerokai vėliau ir vis atrodo, kad geriau būčiau neprabudęs, nes tikrovė šiuo metu yra košmaras. Ukrainos žmonėms ji yra košmaras, o mes savo realiu negalėjimu padėti turbūt juntame bejėgiškumą ir košmarą.
Atrodo, kad iš tikrųjų yra šiek tiek sunkoka susikaupti. Tarkim, aš turėjau moderuoti porą renginių, ir man yra tikrai sudėtinga susikaupti. Galvoti apie literatūrą – net labai gerą – taip pat sunku, nes vis atrodo, kad turėtum kažką daryti. Tas jausmas turbūt mus visus vienija“, – sakė poetas.
„Labai norėčiau, kad žmonės Ukrainą rinktųsi palaikyti ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europos miestuose, kad Paryžiuje, Berlyne, Amsterdame jie išeitų į gatves ir pasakytų savo vadovams: ką jūs darote? O Ukrainai linkiu gintis. Tikiuosi, kad padarysime viską, ką galime, kad jums padėtume apsiginti“, – linkėjimus siuntė T.Vaiseta.
Knygą pristačiusi aktorė Nijolė Narmontaitė taip pat pritarė, kad ketvirtadienį kėlėsi tarsi į šventę, tačiau perskaičiusi naujienas nustėro.
„Turbūt šitą dieną ir Knygų mugę atsiminsime kaip vieną juodžiausių dienų savo gyvenime. Protu negali suvokti, iš kur atsiranda tokie išsigimėliai, kad gali šitaip sušiaušti visą pasaulį. Nežinau, žodžių trūksta ir labai norėtųsi, kad šiandien būtų šventė“, – sakė N.Narmontaitė.
Ją papildė netikėtai šalia pasirodęs teatro režisierius Gytis Padegimas, pristatęs knygą „Pirmeiviai: trys Kauno Lietuvos pjesės“. „Pirmiausia turime nepasiduoti panikai, neleist nutrūkti mūsų gyvenimo ritmui, neleisti mūsų įbauginti, nes tai, ką daro ponas Putinas, yra labai didelis noras įbauginti visą pasaulį, jį parklupdyti. Per baimę žmogų labai lengva pavergti“, – sakė G.Padegimas.
Jis kartu prisiminė šventojo Jono Pauliaus II žodžius, skatino nebijoti, nors kančia ir niekam nėra išvengiama.
„Teisybė, tiesa gali būti parklupdyta ir nustumta tik akimirkai. Rezultate ji vis tiek laimės, triumfuos ir neteisiuosius nuteis ne tik istorija, bet ir dabar gyvenantys žmonės“, – sakė teatro režisierius.
Knygą pristatęs aktorius Juozas Gaižauskas tuo metu pasakojo per jos pristatymą matęs susirinkusių žmonių ašaras. Kaip teigė jis, grįžęs namo sulaukė laiškų, kuriuos pacitavo: „Ačiū už tą saugumo akimirką tokioje siaubingoje situacijoje.“
„Mes turime būti tvirti, turime daryti tai, ką galime ir mokame, mes neturime panikuoti. Asmeniškai esu visa širdimi su Ukraina ir jos žmonėmis. Tos baisybės, kurios man primena 1939 metus, tarsi antras Hitlerio atėjimas, pradedant nuo Sudetų ir Čekoslovakijos užgrobimo, man kelia siaubą.
Linkiu tik vieno – kad Rusiją kuo greičiau atjungtų nuo Swift sistemos ir įvestų visas įmanomas sankcijas, kokias tik galima įvesti“, – perdavė aktorius.
