Vienas geriausių pavyzdžių yra naujas režisierės Giedrės Zaščižinskaitės šokio spektaklis visai šeimai „Skaičiai“.
Kūrėja savo idėjai įgyvendinti geba motyvuoti tiek jaunuosius baleto skyriaus čiurlioniukus, tiek ir suburti puikią profesionalų komandą. Vieni jų yra „PetPunk Lab“ komandos nariai Gediminas Šiaulys ir Elena Maya, kurie spektaklyje animavo skaičius ir apgyvendino juos video projekcijoje. Savais kūrybiniais darbais PetPunk Lab žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Apsilankę jų tinklapyje galite susipažinti su neįtikėtinu, kitokiu pasauliu, o pajusti jį tikrovėje kviečiame spalio 15 dieną į Šokio teatrą spektaklį „Skaičiai“.
Elena ir Gediminai, jūsų darbai, mums atveria duris į kitą, dar nepažintą, o galbūt pamirštą ir paliktą vaikystėje pasaulį, į subtilią ir nenusakomai paslaptingą jo pusę. Žavi išraiškos priemonės ir įžvalgumas kuriant charakterius įvairiausiems personažams, kurie regis yra neatsiejama jūsų gyvenimo dalis. Kokia yra animacijos galia? Ką ji jums reiškia?
Mums tikriausiai svarbu kurti ne animaciją ir grafiką – o būtent pasaulius, nes tuomet atsiranda kita erdvė, kurioje stengiamės palikti daug vietos laisvam kurybiniam žiūrovo apmąstymui, pajautai. Jeigu pavyksta įtraukti žiūrovą į tą erdvę, sukurti nuotaiką, tai įsijautęs jis pats praturtina ją dar savo jausmais ir mintimis, sava fantazija. Turbūt galima pasakyti, kad animuotas pasaulis gali padėti lavinti emocinį žmogaus intelektą, kur jis gali stebėti savo pojūčių sklaidą, atspalvius, ir per pozityvą geriau pažinti save, praplėsti mąstymo ribas.
Esate sukūrę patys puikų spektaklį “Tėčio pasaka”, tačiau mielai dalyvaujate ir kituose projektuose skirtuose vaikams. Ką tie darbai jums reiškia, ar siejate tai su augančios kartos edukavimu, ar tiesiog tai kaip žaisminga saviraiška?
Arčiau širdies linksmesni, žaismingesni darbai, kur mums patiems nenuobodu, kuriuose suteikiama pakankamai daug laisvės ir kur galima juokauti. Tikime, kad iš tikrųjų neegzistuoja "suaugusiųjų" ir atskirai "vaikų" pasauliai, viskas yra bendra ir vientisa, tik mes vyresnieji, kartais stengiamės dirbtinai jį atskirti. Mėgstam žaismingus kūrybinius projektus, kurie padeda atsipalaiduoti ir įtraukti visus tiesioginius ir netiesioginius dalyvius.
Vienas paskutiniųjų jūsų kūrybos pėdskų – bendradarbiavimas kuriant šokio spektkalį skirtą visai šeimai „Skaičiai“. Čia jūsų vizualizuoti skaičiai juda, šypsosi, riečia ūsą ir regis sukaupę nemažai gyvenimiškos patirties. Toks įspūdis, kad esate iš tų, kurie stebėdami aplinką iškart mato tiek gyvame, tiek negyvame objekte personažus. Kaip manote, kaip tai svarbu augančio vaiko pasauliui – gebėti pamatyti viską šiek tiek kitaip, gebėti sugyvinti, tai kas regis negyva, o gal išties visa kas mus supa yra gyva?
Iš tikro kurdami personažus pirmiausia pajungiame širdį, nuojautą ir visa tai kas mus atvedė iki dabarties, o taip pat tai, ką numanome apie rydieną. Režisierė Giedrė Zaščižinskaitė turėjo puikių kūrybinių idėjų: įtraukė į šokio spektaklį vaikų interpretuotas ir įgarsintas eiles apie kiekvieną skaičiuką, o tai padėjo sukurti jų charakterius bei aplinką.
Animuoti skaičiai suteikia galimybę žiūrovui šiame spektaklyje reaguoti į muziką ir į judesį, į išgirstas eiliuotas skaičiuotes ir galiausiai scenoje esančius jaunuosius baleto artistus. „Skaičiai“ puiki galimybė publikai susipažinti su skirtingų sričių meno sinteze, kuri įvyksta per trumpą laiką scenoje.
Visų priemonių dėka spektaklis tampa labai daugiasluoksniškas ir mes tikimės, kad mūsų indėlis padeda jam įgyti dar daugiau gyvybės formų. O tai juk ir yra svarbiausia!
