„Ką esi girdėjęs apie dinozaurus? Gal esi ką nors apie juos skaitęs? Gali prisiekti, kad jie išnyko? Bet ar įdėmiai apsidairei aplinkui, ar stebėjai krintančias žvaigždes? Ar bent akimirkai buvai užsimerkęs ir paniręs į fantazijų pasaulį? Mes atversime Tau Visatos duris, kur galėsi išvysti Saulės sistemos planetas, pažvelgti į dinozaurus iš labai arti ir suprasti tikrąją jų egzistavimo priežastį. Pamatysi Visatos susikūrimą, tariamą dinozaurų išnykimą ir pirmąją žmogaus kelionę į Marsą. Sužinosi tai, ko nerastum nė viename istorijos vadovėlyje“, – žada spektaklio vaikams idėjos autorė ir choreografė A.Krasauskaitė.
Pasak jos, „Tikroji dinozaurų istorija“ primena paprastas vertybes, kurios niekur neišnyko, tik (kaip ir dinozaurai...) yra truputėlį mūsų pamirštos. Tačiau paslaptimi, kas šiandien dedasi Marse, galima dalintis tik su nepraradusiais vaizduotės dovanos.
Spektaklio dramaturgė Samanta Pinaitytė bandys įtikinti, jog tai, kad dinozaurai gyveno Žemėje – „klaidingas“ istorijos traktavimas. Iš tiesų jie gyvena stebuklų kupiname Marse. Vienas iš didžiųjų Marso stebuklų – Planetų slėnis arba Visatos pusiausvyros centras, kuriame susijungia planetų širdys. Tai nuostabi vieta, kurioje niekas nemeluoja ir niekada neliūdi, pilna draugystės, meilės, šilumos.
Penki dinozaurai prižiūrėjo, kad Visatoje vyrautų ramybė. Kiekvieną rytą Planetų slėnyje jie įjungdavo, o kiekvieną vakarą išjungdavo stebuklingus, į Saulės sistemos planetas panašius rutulius. Kartais dinozaurų penketukas aplankydavo kitas planetas, bet vieną dieną kažkas netikėtai aplankė juos.
Tas kažkas buvo maža mergaitė, jiems niekados nematyta, neužuosta būtybė, kurios akyse spindėjo neapsakomas gėris. Ir nors ji į dinozaurus niekuo nebuvo panaši, tarp jų ir mergaitės užsimezgė keista, beveik neįmanoma draugystė.
Ir prasidėjo Marse šėlionės: penketukas bandė prisijaukinti savo naująją draugę, mėgino paversti ją dinozaure: mokino vaikščioti keturiomis, smarkiai ištempti kaklą, kad galėtų pasiekti aukštai kabančius skaniausius medžių lapus. Netgi stengėsi išmokyti ją dinozaurų kalbos, bet mergaitė nė trupučio netapo panašesnė į juos. Galiausiai patys dinozaurai ėmė ją mėgdžioti, bet vieną dieną mergaitės akyse suspindo begalinis ilgesys...
Spektaklio kostiumus ir scenografiją kūrė dailininkė Liuka Songailaitė, šviesų dailininkas – Justas Butkus, garso ir vaizdo režisierius – Jonas Raudonius. Scenoje išvysime šokėjus Simoną Laukaitį, Darių Berulį, Aurelijų Liškauską, Paulių Joniką, Albertą Švelginą, Taurūną Baužą, Kristiną Gudelytę, Indrę Petrulytę, Viktoriją Galvanauskienę, Arletę Montvilaitę, Barborą Aleksandrovaitę ir Uršulę Gaurilovaitę.
Aušra Krasauskaitė-Berulė – baleto šokėja, choreografė ir šokio pedagogė. 2008 m. pradėjo dirbti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjų trupėje. 2010 m. įkūrė savo vardo baleto studiją („Aušros Krasauskaitės baleto studija“). 2013 m. tapo Klaipėdos Šeiko šokio teatro choreografe-šokėja. Sukūrė pagrindinius vaidmenis įvairiuose baleto spektakliuose, pastatė šokio spektaklius „Akvariumai“, „Bjaurusis GAGA“, „Laukimai“. Su Klaipėdos muzikinio teatro šokėjų trupe ir kitų trupių baleto solistais 2017 m. sukūrė šokio spektaklį „Karmen“ apie stichišką moters prigimtį ir gaivališkos energijos išlaisvinimą. 2018 m. kūrėja už šį spektaklį Jaunojo menininko debiuto kategorijoje pelnė aukščiausią Lietuvos teatro apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“.
