Projekto rezultatas – Lietuvos choreografų kūrinių retrospektyva, kurią pristatantis koncertas įvyks Šokio teatre šių metų gruodžio 3 d. 16 val.
Pirmoji Lietuvoje baleto menu žiūrovus stengėsi sudominti iš Sankt Peterburgo atvykusi Olga Švedė-Dubeneckienė (1891–1972), kuri dar 1921-aisiais Kaune įsteigė baleto studiją, po kurio laiko surengė mokinių koncertą, statė šokius Valstybės teatre rodomiems operos spektakliams. 1924-aisiais į Kauną atvykęs rusų baletmeisteris Pavelas Petrovas (1882–1936) taip pat įsteigė studiją, surengė kelis baleto koncertus, o 1925-ųjų gruodžio 4 d. žiūrovams parodė Léo Delibes‘o baletą „Kopelija“, kuris ženklina Lietuvos baleto trupės veiklos pradžią.
Nei Dubeneckienės, nei Petrovo kūrinių neišliko; tačiau koncerte „Baleto atmintis“ bus galima pamatyti rekonstruotą dar vieno rusų baletmeisterio Nikolajaus Zverevo (1897–1965) Valstybės teatre pastatytos „Kopelijos“ fragmentą. Nikolajaus Zverevo bei baleto solistų Veros Nemčinovos ir Anatolijaus Obuchovo dėka Lietuvos baletas 1935 m. sausio–kovo mėnesiais gastroliavo Monte Karle ir Londone, kur buvo parodyti baletai „Gulbių ežeras“, „Raimonda“, „Kopelija“, „Žizel“, taip pat Balio Dvariono „Piršlybos“ ir kiti spektakliai bei koncertinės programos.
Svanildos variaciją iš „Kopelijos“ padėjo prisiminti buvusi baleto solistė, vėliau – Baleto skyriaus pedagogė Leokadija Šveikauskaitė-Dumšaitienė ir šią variaciją šokusi Rūta Kudžmaitė. Atkurtą Svanildos variaciją koncerte šoks 10 klasės mokinė Gabrielė Ilčiukaitė (mokytoja – Jolanta Vymerytė).
Neišliko ir pirmojo Lietuvos choreografo Broniaus Kelbausko (1904–1975) kūrinių, tačiau choreografui Vytautui Brazdyliui pavyko restauruoti jo paties kadaise šoktą Adagio iš Kelbausko pastatyto Juozo Pakalnio baleto „Sužadėtinė“, kurio premjera įvyko Kaune 1943 metų gruodžio 4 d. Koncerte jį šoks Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pagrindinė baleto solistė Olga Konošenko ir baleto artistas Jeronimas Krivickas.
Kaip ir XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, taip ir vėliau Lietuvos baletas buvo stipriai susijęs su rusų šokio meno tradicijomis. Kurį laiką Lietuvoje dirbo baletmeisteris Michailas Moisejevas (1882–1955).
Jo pastatytas Igorio Morozovo baletas „Daktaras Aiskauda“ (premjera – 1954 02 13) – pirmasis Lietuvoje baletas vaikams, jis ilgai buvo rodomas Vilniuje, vėliau statytas Kaune bei Klaipėdoje. Vanios ir Tanios duetą iš šio spektaklio koncerte šoks 10 klasės mokiniai Patricija Mikuckaitė ir Pijus Ožalas (mokytojai Jolanta Vymerytė ir Aleksandras Semionovas), Kregždutės variaciją – 12 klasės mokinė Marina Filipova (mokytoja – Loreta Bartusevičiūtė).
Ilgą laiką Lietuvos baletui vadovavo Vytautas Grivickas (1925–1990), draminio baleto šalininkas, išgarsėjęs Juliaus Juzeliūno baletu „Ant marių kranto“ (premjera – 1953 05 10); šis spektaklis anuomet buvo pastatytas ne tik Vilniuje, bet ir Rygoje bei Taline. „Baleto atminties“ koncerto programoje – pedagogų pastangomis atgimę šio baleto fragmentai: Onės šokis (jį atliks 9 klasės mokinė Rūta Karvelytė, mokytoja Gražina Dautartienė) ir Jonio šokis su irklu; spektaklio premjeroje kadaise jį atliko vienas iš garsiausių XX a. vidurio Lietuvos baleto solistų Henrikas Kunavičius, o dabartiniame koncerte šoks jo sūnus, LNOBT baleto artistas Arnas Kunavičius; šokį restauravo Vytautas Brazdylis.
Česlovas Žebrauskas (1930–2016) buvo ir baleto solistas, ir choreografas, sukūręs ne vieną koncertinį numerį Lietuvos baleto šokėjams. Tarp tokių kūrinių – ir nuotaikinga miniatiūra „Palangos Juzė“ pagal Miko Vaitkevičiaus muziką, kurią yra šokę daugelis vyresniosios kartos baleto artistų; koncerte šį atkurtą choreografinį vaizdelį atliks 9 klasės mokiniai Paulina Čistovaitė ir Šarūnas Valiūnas (mokytojai Gražina Dautartienė ir Aleksandras Semionovas).
Iš anuometinio Leningrado į Lietuvą atvykusi Natalija Topčevskaja-Šiekštelienė (1936–2013) baigusi šokėjos karjerą ilgus metus dirbo Baleto skyriaus pedagoge, statė choreografines miniatiūras baleto artistams ir moksleiviams. Iki šiol koncertuose rodomas pagal Wolfgango Amadeus Mozarto muziką jos sukurtas „Mano pirmasis pas de deux“ (premjera – 2003 04 08), kurį šį kartą atliks 7 klasės mokinys Jonas Kertenis, 9 klasės mokinė Anastasija Semaško ir 9 klasės merginos (mokytojos Marija Kiršienė ir Gražina Dautartienė).
Naujų išraiškos priemonių choreografijoje ieškojo Elegijus Bukaitis (g. 1941), dar 1971-aisiais pagal Antano Rekašiaus muziką pastatęs baletą „Aistros“, o vėliau sukūręs naują jo variantą – „Aura“ (premjera – 1986 11 28). Pats choreografas atkūrė duetą iš šio baleto, kurį atliks 13 klasės mokinė Ūla Girdziušaitė (mokytoja – Beatričė Tomaševičienė) ir LNOBT baleto artistas Arnas Kunavičius.
Šiuolaikiškų formų savo kūryboje ieškojęs baletmeisteris Alfredas Kondratavičius (g. 1944) dar XX a. aštuntajame dešimtmetyje susidomėjo Juliaus Juzeliūno „Afrikietiškais eskizais“ – pagal šią muziką Kauno muzikiniame teatre pastatė vienaveiksmį baletą „Terra Archegon“ (premjera – 1972 09 29), kuris 1980-aisiais buvo įtrauktas į Baleto skyriaus absolventų koncertą. Šio savo kūrinio fragmentą choreografas pastatė 10 klasės merginoms ir solistei Emilijai Šumacherytei (mokytojos Aušra Bagdzevičienė ir Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė).
Vytauto Brazdylio (g. 1947) choreografinė kūryba svyravo tarp klasikinių ir šiuolaikinių spektaklių. Vienas iš pastarųjų – šiuolaikinis baletas „Amžinai gyvi“ (premjera – 1982 11 26), sukurtas pagal Antano Rekašiaus muziką ir žinomo XX a. pabaigos grafiko Stasio Krasausko kūrybą. Sceną iš šio spektaklio „Moters gimimas“ choreografas pastatė 11 klasės merginoms, solistės – Justė Petrauskaitė ir antrokė Adrija Čobotaitė.
Choreografas Egidijus Domeika (1954–1998) daug baleto spektaklių sukurti nespėjo, tačiau XX a. paskutiniajame dešimtmetyje dažnai statė Baleto skyriaus moksleiviams; iš jo darbų pavyko restauruoti du choreografinės scenos „Metų laikai“ (Giuseppe‘s Verdi operos „Sicilijos mišparai“ muziką: „Žiemą“ šoks 12 klasės merginos, mokytoja Audronė Domeikienė), variaciją iš „Pavasario“ – 10 klasės mokinys Edvinas Jakonis (mokytojas – Petras Skirmantas).
Jurijus Smoriginas (g. 1955) – vienas iš nedaugelio Lietuvos choreografų, įkūrusių savo kūrybos erdvę – choreografinių projektų teatrą „Vilniaus baletas“. Šio teatro spektaklis „Mano gyvenimas“ (premjera – 2003 11 30) buvo skirtas tragiško likimo balerinai Olgai Malėjinaitei; į spektaklį choreografas įtraukė ir gerokai anksčiau, 1996-aisias, pagal Jules’io Massenet muziką pastatytą miniatiūrą, kuri 1998 metais padėjo tuomet dar visai jaunai baleto solistei Rūtai Jezerskytei pelnyti tarptautinio Jacksono baleto konkurso sidabrinį apdovanojimą. Savo kūrinį choreografas atgaivino kartu su 13 klasės mokine Vilija Montrimaite (mokytoja – Beatričė Tomaševičienė).
Šokio teatro ACH vadovė choreografė Anželika Cholina (g. 1970) šiandien žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, tačiau dėl savo kūrybinės vizijos jai teko nemažai pakovoti.
Neturėdama galimybės kurti didžiojoje baleto scenoje, choreografė ieškojo galimybių dramos teatruose; 1999 m. lapkričio 24 d. Oskaro Koršunovo teatre įvyko spektaklio „Pamišusių merginų šokiai“ premjera; joje dalyvavo dramos aktoriai, baleto artistai bei Baleto skyriaus moksleiviai; pirmąjį didelį vaidmenį turėjo progos sukurti tuomet dar mokinukė Jurgita Dronina, sužavėjusi netikėta choreografine žinomos Camille‘o Saint-Saënso „Gulbės“ interpretacija. Tai – paskutinis koncerto „Baleto atmintis“ epizodas, kurį atliks 9 klasės mokinė Vakarė Radvilaitė (mokytoja – Gražina Sakalauskaitė).
Projekto „Baleto atmintis“ iniciatorius – menotyrininkas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Helmutas Šabasevičius, koordinatorė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Rūta Kudžmaitė, administratorė – Baleto skyriaus koncertinės ir sceninės praktikos specialistė Giedrė Zaščižinskaitė, koncerto režisierius – Baleto skyriaus pedagogas, choreografas Vytautas Brazdylis.
Projekto pagrindinė rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.
