Vingio parko estrada pavadinta Dainų šventės vardu, o šalia esanti aikštė – Sąjūdžio.
„Jau seniai reikėjo susigrąžinti M.K.Čiurlionį į Vilnių. Sostinėje kūrėjo atminimas tikrai nepakankamai įamžintas“, – pranešime teigė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Vingio parko takams suteikti M.K.Čiurlionio paveikslų pavadinimai: „Vasaros sonata“, „Žalčio sonata“, „Karalių pasaka“, „Drugiai“, „Ramybė“, „Naktis“, „Rytmetis“, „Bičiulystė“, „Tiesa“, „Tiltai“, „Amžinybė“, „Mintis“, „Tyla“, „Aukuras“, „Raigardas“, „Miško ošimas“, „Vakaras“.
Norint pabrėžti, kad takams skirti kūrinių pavadinimai, jie rašomi su kabutėmis.
Pavadinimai pasirinkti tų paveikslų, kurie, anot Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijos, labiausiai reprezentuoja M.K.Čiurlionį. Atrinkti pavadinimus padėjo M.K.Čiurlionio proanūkis pianistas Rokas Zubovas. Buvo atsižvelgta ir į takų vietą, jungtis bei aplinką.
Prie takų bus įrengtos informacinės lentelės su QR kodais. Juos nuskenavus bus galima sužinoti daugiau apie M.K.Čiurlionio kūrybą.
Naujamiesčio pusėje M.K.Čiurlionio gatvė susijungs su Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu pavadintu skveru.
„Tai labai simboliška. M.K.Čiurlionis be savo mylimos žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės nebūtų tuo, kuo tapo“, – teigė istorikas Norbertas Černiauskas.
Vingio parke esančiam estrados pastatui suteiktas Dainų šventės pavadinimas, nes ji 1960 metais ir buvo pastatyta šiam renginiui.
Daugiau nei 100 metų Lietuvoje gyvuojanti Dainų šventės tradicija yra įtraukta į UNESCO paveldą.
Šalia jo esanti viena iš didžiausių aikščių nuo šiol vadinsis Sąjūdžio vardu, nes 1988 metais čia įvyko istorinis Sąjūdžio mitingas, padėjęs pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui.
