Renginio moderatorius, Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas pasidžiaugė, kad šis kultūros paveldo objektas tapo bendruomenės traukos centru.
Mūsų šalyje įgyvendinamos programos „Kultūra“ koncepciją, veiklų, investicijų kryptis parengė ir siektinus rezultatus nustatė Kultūros ministerija kartu su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) bei programos partneriais Norvegijoje. Tam šių metų pradžioje pritarė šalys donorės: Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija. Programa siekiama skatinti kultūrinį verslumą regionuose, didinti profesionalaus meno prieinamumą, gerinti kultūros paveldo valdymo gebėjimus mūsų šalyje. Tam iki 2024-ųjų pavasario bus investuota 8 235 294 eurų. 7 mln. eurų skiria Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija, likusią dalį sudarys nacionalinio biudžeto lėšos.
Renginyje dalyvavusi kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė dėkojo šalims donorėms, kad dėl jų indėlio mūsų miestai ir miesteliai įgyja naują veidą, o juose atgyja paveldo objektai, bendruomenės. Pasak viceministrės, bendruomenės įgyja akstiną ir paskatą kurti ir kartu atlikti darbus, kuriais galime didžiuotis.
CPVA direktorė Lidija Kašubienė džiaugėsi, kad „Kultūros“ programa išlaikė lyderiaujančias pozicijas visame Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmų lauke. „Norėčiau, kad šios programos įgyvendinimas būtų sėkmingas. Mūsų agentūra visuomet nekantriai laukia „Kultūros“ programos projektų todėl, kad jie kitokie. Jų rezultatai nėra vien tik formalūs, juose juntama vidinė dvasia, stiprus emocinis užtaisas ir kiti dalykai, kurie groja mūsų identiteto stygomis. Esame pasiryžę su vykdytojais žengti nelengvu projektų įgyvendinimo keliu“, – kalbėjo L.Kašubienė.
Finansinių mechanizmų valdybos atstovas Martonas Matko akcentavo, kad dotacijos skirtos sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalių partnerių, taip pat jų viduje. Tačiau dar svarbiau, pasak M. Matko, kad dotacijos palengvina bendradarbiavimą tarp programoje dalyvaujančių šalių.
„Lietuva yra pagrindinė šalių donorių partnerė. Visos šalys yra svarbios, bet Lietuva ypač svarbi partnerė. Tai rodo ir jai skiriamas finansavimas. Manau, ši programa ambicinga, galinti vesti į reikšmingus pokyčius. Tikiuosi, kad iki 2024 metų jie jau bus matomi“, – teigė Finansinių mechanizmų valdybos atstovas.
Kultūros ministerijos Strateginių sprendimų palaikymo grupės vadovė Eglė Saudargaitė kalbėjo, kad programa „Kultūra“ atveriamos durys ne vien kultūros sektoriui ar vien tik kultūros organizacijoms, bet ir savivaldybėms, bendruomenėms, vietos veiklos grupėms: „Šios programos tikslas – įtraukti kuo daugiau įvairių suinteresuotų grupių, kuo daugiau tų, kuriems rūpi kultūra. Tačiau pirmiausia reikia turėti gerą idėją, kuri galėtų tapti tvariu projektu, kuriančiu kultūros edukacinę, socialinę ir ekonominę vertes.“
Pasak E.Saudargaitės, galima išskirti kelis kertinius šios programos žodžius. Vienas jų – visokeriopa įtrauktis. Tikimasi, kad kai kuriose srityse programa veiks kaip katalizatorius, padėsiantis aktualizuoti ir kultūros paveldą, sukurti tvarias ilgalaikes veiklas vietos lygmeniu.
„Kitas mūsų lūkestis – parodyti, kad ne tik didelės investicijos sukuria efektą. Tikiu, kad ši programa drąsiai spręs šiandien įvardytus iššūkius, diegs naujoves, burs bendruomenes, įtrauks tuos, kuriems kultūra sunkiau prieinama, kurs tvarias partnerystes“, – pabrėžė E.Saudargaitė. Taip pat tikimasi ilgalaikių iniciatyvų – tokių, kurios nesibaigs kartu su projektu, kurios sukurs stiprią partnerystę, galinčią toliau augti, burti žmones, bendruomenes ir institucijas.
„Lietuvoje ne visiems vienodai prieinamos kokybiškos kultūros paslaugos. Dėl to neugdomas įprotis nuo mažens vartoti kultūrą. Vėliau žmogus tiesiog nebejunta poreikio ja domėtis. Tikimės, kad „Kultūros“ programa padės šį iššūkį įveikti“, – reziumavo E.Saudargaitė.
Renginyje dėmesys skirtas kūrybiškai vietokūrai. Ją pristatė Eugenijus Kaminskis, metodinio gido „Kūrybiška vietokūra“ autorius, vienas iš 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo kultūros programos sudarytojų ir vienas jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių.
Lietuvoje ne visiems vienodai prieinamos kokybiškos kultūros paslaugos, - E.Saudargaitė.
Dar prieš dvejus metus vietokūros terminas nebuvo žinomas, tačiau jis įtrauktas į pažangos strategiją „Lietuva 2030“, taip pat bus aktualizuotas šioje programoje. Kūrybiška vietokūra sujungia kultūrą ir bendruomenes, skatina atsižvelgti į vietos kontekstą, konkrečius poreikius, tradicijų atgaivinimą ir bendrus interesus. Vadovavimasis šiais principais atveria kelius kūrybinėms partnerystėms, vietos kultūriniam verslumui, paveldo aktualizavimui ir bendruomenių įsitraukimui į vietos kultūrinį gyvenimą. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, kūrybiška vietokūra grįsta kultūros pasiūla įgalina tvarią vietos plėtrą ir geresnę gyvenimo kokybę.
Programos „Kultūra“ atidarymo renginyje dalyvavę Norvegijos, Slovakijos atstovai pristatė savo patirtis ir savo šalių sėkmės istorijas, kurios galėtų praversti Lietuvai.
Numatoma, kad programa prisidės prie geresnio kultūrinių, meninių ir kūrybinių veiklų prieinamumo, efektyvesnio kultūros paveldo valdymo.
