Sprendžiant minėtą problemą, anot ministerijos, gali būti įgyvendinama privataus verslo parama, mecenatystė, bet valstybė esą turi sutelkti savus resursus ir pašalinti reglamentavimo kliūtis privatiems rėmėjams remti.
„Kita problema – tūkstančių iš Lietuvos išgabentų kultūros vertybių užsienyje (Lietuvos metrika, Vilniaus universiteto rektoriaus skeptras, Vilniaus senienų muziejaus eksponatai) likimas. Iki šiol nėra sistemingai vykdoma šių vertybių paieška, neplanuojama, kaip jas gražinti į Lietuvą. Todėl būtina geriau koordinuoti įvairių institucijų pastangas siekiant minėto tikslo“, – nurodoma strategijoje.
Joje nacionalinės reikšmės kultūros plėtra, kultūros paveldo vertybių saugojimas įvardijami kaip valstybės prioritetai.
Kultūra mažiau domisi vyrai ir senjorai
Dėstomi siekiai į kultūrines veiklas įtraukti gyventojus – skirtingo amžiaus, lyties, įvairių socialinių grupių – sudaryti sąlygas puoselėti kultūrinius ir kūrybinius gebėjimus.
Ministerijos duomenimis, dalyvavimas kultūrinėse veiklose ir kultūrinių paslaugų vartojimas nuosekliai mažėja vyresnio amžiaus gyventojų grupėse, moterys į kūrybines veiklas įsitraukia ir kultūrines paslaugas vartoja dažniau nei vyrai.
Miestų ir regionų gyventojams kokybiška kultūra turi būti prieinama tolygiai, įvardija Kultūros ministerija.
Reikalinga aiškesnė takoskyra tarp nacionalinį statusą turinčių kultūros įstaigų funkcijų ir likusių kultūros įstaigų tinklo lygmenų.
„[Kultūros įstaigų tinklo sistema], nors ir galinti pasiūlyti gana aukštos kokybės kultūrines veiklas ir paslaugas, kultūros sklaidos prasme nebūtinai yra pati efektyviausia, tai yra, nebūtinai teikiamos kultūros paslaugos įtraukia įvairius gyventojus ir yra tolygiai prieinamos.
Akivaizdu, kad reikalinga aiškesnė takoskyra tarp nacionalinį statusą turinčių kultūros įstaigų funkcijų ir likusių kultūros įstaigų tinklo lygmenų, kiekvienam lygmeniui apibrėžiant lyderius, kompetencijų centrus, o atskirais atvejais regionuose paslaugas koncentruojant daugiafunkciniuose centruose“, – rašoma kultūros politikos strategijoje.
Reikalavimai aukšti – atlyginimas išskirtinai menkas
Dar vienas siekis – deramas atlyginimas ir tinkamos sąlygos kultūros sektoriaus darbuotojams bei kūrėjams.
Kultūros ministerijos duomenimis, Lietuvos kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje po Rumunijos ir Bulgarijos.
„Lyginant Lietuvos viešojo sektoriaus kultūros darbuotojų darbo užmokestį su kitomis viešojo sektoriaus paslaugų sritimis, žemesnis darbo užmokestis yra tik globos (ne medicininių paslaugų) specialistų ir pašto kurjerių, tai yra, tik tose srityse, kur reikalaujama kvalifikacija minimali.
O didžiajai daliai kultūros darbuotojų keliami patys aukščiausi profesinio meistriškumo reikalavimai (nacionalinių koncertinių įstaigų atlikėjams, teatrų aktoriams, muziejų ir bibliotekų specialistams)“, – pažymima strategijoje „Kultūra 2030“ ir priduriama, kad menkas atlygis daro didelę įtaką sektoriaus darbo vietų patrauklumui, neigiamai veikia kultūros paslaugų kokybę, skatina kūrybinių išteklių nutekėjimą iš šalies.
„Kultūros darbuotojų atlyginimai turi būti nuosekliai didinami, vadovaujantis bendroje viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo strategijoje nustatytais principais“, – dėsto ministerija.
Trūksta restauratorių, išnyko pameistrystė
Nacionalinėms kultūros įstaigoms, kaip rašoma strategijoje, nebuvo skirtas reikiamas finansavimas kultūros darbuotojų kvalifikacijai tobulinti.
„Būtina sistemiškai spręsti sektoriaus darbuotojų kompetencijų stiprinimo ir darbuotojų atestavimo problemą“, – pabrėžia Kultūros ministerija.
Kultūros paveldo apsaugai šiuo metu trūksta profesionalų restauratorių, galinčių taikyti autentiškas, tradicines technologijas.
Taip pat esą reikia spręsti kompetencijų stygiaus problemą atskirose srityse: „Kultūros paveldo apsaugai šiuo metu trūksta profesionalių restauratorių, galinčių taikyti autentiškas, tradicines technologijas, yra išnykusi pameistrystės tradicija, iš to kyla rizika, kad kultūros paveldo objektams bus padaryta žala.“
Planuojant atskirų studijų programas, specialistų rengimą ir jų kompetencijų tobulinimą, anot ministerijos, švietimo ir mokslo bei kultūros sistemos įstaigoms reikia bendradarbiauti.
„Net ir scenos menai nėra plėtojami tolygiai – atskirų scenos meno sričių, tokių kaip šiuolaikinis šokis ar cirkas, kūrėjams nesudaromos tokios pat sąlygos vystyti savo kūrybinę veiklą, kaip muzikos atlikėjams, aktoriams ar baleto šokėjams.
Netolygios galimybės plėtoti veiklą riboja meno sričių įvairovę“, – aiškinama strategijoje, kur, siekiant tolygumo, siūloma atlikti analizę ir pertvarkyti finansavimo sistemą.
Baletas, fotografija, dizainas – kai kuriems vaikams neprieinami
Strategijoje „Kultūra 2030“ užsimenama ir apie vaikų įsitraukimą į kūrybines veiklas. Teigiama, kad muzikos mokyklos Lietuvoje paplitusios ganėtinai nuosekliai, o dailės mokyklų kiekis yra ženkliai mažesnis, dramos – esą dar mažesnis.
„Dalies kitų meno sričių atveju vaikams yra prieinamos tik privačios mokyklos, atskiros studijos ar pavieniai renginiai, jų paslaugomis neturi galimybės naudotis visos visuomenės grupės (pavyzdžiui, baleto, fotografijos, dizaino, kūrybinio rašymo).
Tokia situacija nesudaro galimybių visiems vaikams rinktis jiems įdomias saviraiškos formas ir aktyviai dalyvauti kultūroje, todėl švietimo ir kultūros įstaigos turėtų formuluoti bendrus tikslus, subalansuodamos visų meno sričių prieinamumą neformaliajame švietime“, – siūlo Kultūros ministerija.
Kultūros centrų, bibliotekų ir muziejų skaičius, kaip dėstoma strategijoje, palaipsniui mažėja, nevalstybinių teatrų, valstybinių koncertinių įstaigų – auga, o kino salių išlieka panašus.
„Kultūros paslaugų prieinamumas Lietuvos gyventojams 2014–2016 metų laikotarpiu sumažėjo, o daugumos kokybė nekilo“, – nurodo ministerija.
Dalies muziejų ekspozicijos neatitinka kokybės reikalavimų
Jos vertinimu, dalies muziejų ekspozicijos vis dar yra statiškos, savo turiniu nereflektuoja visuomenės pokyčių ar aktualijų, neskatina aktyvaus pažinimo, todėl neatitinka šiuolaikiniam muziejui keliamų kokybės reikalavimų.
Muziejų sektorius, kaip dėstoma strategijoje, susiduria su specifiniu iššūkiu auditorijai plėsti – viena gyventojų dalis teigia, kad pagrindinė priežastis, kodėl muziejai nėra lankomi – intereso stoka.
Anot Kultūros ministerijos, muziejai daliai eksponatų, kurie nereikalauja ypatingos priežiūros, saugoti galėtų nuomotis saugyklas.
„Tokiu būdu atlaisvintume daugiau erdvių ekspozicijoms, parodoms, lankytojų edukacinėms reikmėms. Taip pat reikia centralizuoti tokias veiklas, kaip muzikos instrumentų įsigijimas“, – dėstoma strategijoje.
Dokumente akcentuojama, kad kai kurios įstaigos, pavyzdžiui dalis teatrų, erdves, reikalingas meninei kūrybinei veiklai, naudoja rekvizito gamybai ir saugojimui: „Todėl įvertinus poreikį būtų galima tokias veiklas centralizuoti, atlaisvinant įstaigas nuo joms nebūdingų veiklų.“
Siūloma kurti kultūros paveldo fondą
Centrinė valdžia ir savivalda, ministerijos manymu, kultūros įstaigų finansavimo, paslaugų kokybės klausimais turi bendradarbiauti efektyviau.
Taip pat esą turi būti ieškoma investicijų pritraukimo į kultūros paveldo sritį galimybių. Siūloma kurti kultūros paveldo fondą, kurį sudarytų įplaukos iš žalų atlyginimo, procentai nuo vystomų projektų, loterijos pajamų ir kiti šaltiniai.
„Atkreiptinas dėmesys į rėmėjų – fizinių asmenų pritraukimo problematiką. Palyginus su Vakarų valstybėmis matyti, kad Lietuvoje labdaros, įskaitant ir kultūros mecenavimą, lygis tebėra žemas“, – pabrėžiama strategijoje.
Lietuvoje labdaros, įskaitant ir kultūros mecenavimą, lygis tebėra žemas.
Rėmėjų lėšos valstybės scenos meno įstaigoms 2017 metais, lyginant su 2015-aisiais, anot ministerijos, sumažėjo 23 proc.
„Šis sumažėjimas iš dalies yra sietinas su 2017 metais pradėtais taikyti naujais alkoholio reklamos ribojimais“, – priduriama strategijoje.
Kaip viena iš vizijų strategijoje paminėtas kultūros tarptautiškumas: „Kuris skatina kultūros kokybę, leidžia kultūros laukui atsinaujinti, prisideda prie Lietuvos įvaizdžio kūrimo, eksporto augimo ir stiprina tarpkultūrinį dialogą.“
Kultūrininkų tendencingai mažėja
Kultūros ministerijos duomenimis, kultūros darbuotojų skaičius pastaraisiais metais tendencingai mažėja – nuo 26 tūkst. 2014 metais iki 24,8 tūkst. 2017 metais ir 23 tūkst. 2018-aisiais. Apie pusė visų kultūros darbuotojų dirba privačiame sektoriuje.
Kultūros ministerija strategiją „Kultūra 2030“ registravo balandžio 26-ąją. Iki gegužės 10-osios ji bus derinama su suinteresuotomis pusėmis. Po to strategiją tvirtins Vyriausybė.
2018-ųjų gruodį kultūros politikos strategiją pristatė atstatydinta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonnson. Ji tikino, kad pagal šią strategiją bus rengiamas Kultūros politikos pagrindų įstatymas.
Naujai prisiekęs ministras Mindaugas Kvietkauskas pareiškė, kad strategija buvo parengta skubotai ir ėmėsi ją taisyti.
Su visu dokumentu galite susipažinti čia.