Pasak M. Zingerio, „tai, kad ir dramaturgei Daivai Čepauskaitei (2011 m.) ir prozininkui Sigitui Parulskiui (2012 m.) buvo skirti ne tiek literatūriniai, kiek pilietiniai metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimai – juos abu fondas „Diplomatai už gyvybę“ pasirinko iš daugybės kitų nominantų – liudija, kad lietuvių dalyvavimas Holokauste (pagrindinė S. Parulskio tematika, kurią taip pat liečia ir D. Čepauskaitė) tebėra užslėpta tema, pripažįstama beveik priverstinai, nukišta į lietuviškojo švietimo užkampius. Siūlyti ją teatro žiūrovams ar skaitytojams prireikia ir pilietinės drąsos, ir principingumo.“
Knygoje „Tamsa ir partneriai“ („Alma littera“, 2012) atskleidžiama žmogaus („karas nuplėš nuo mūsų veidų visas kaukes“), tapusio masinių žydų žudynių liudytoju, žudikų sugėrovu ir draugeliu, nepajėgiančiu pakeisti įvykių tėkmės, drama. S. Parulskis į Holokaustą bando pažvelgti masinių žudynių vykdytojų-nuožmių žudikų akimis. Knygoje rutuliojasi aistringos ir „neteisėtos“ meilės žydaitei, paskelbtai už įstatymo ribų, istorija.