Kaip BNS teigė grupės pirmininkas kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, bus aiškinamasi, kaip galima diversifikuoti kultūros finansavimą, galbūt keičiant patį Mecenavimo įstatymą.
Anot jo, šiuo metu Mecenavimo įstatymas „daugiau kalba apie mecenatų pagerbimą“, tačiau neužtikrina kitų dėmenų – visuomenės įsitraukimo, sutelktinio finansavimo atveriamų galimybių.
„Tiek kalbant apie Mecenavimo įstatymą, tiek apie filantropijos plėtrą, visuomenės įsitraukimą į kultūros rėmimo procesus, yra reikalinga sisteminė pertvarka – tiek remiantiems kultūrą paskatų, tiek ir įstatyminio reglamentavimo. Ši darbo grupė sieks kompleksiškai į tai pažiūrėti, įtraukiant įvairias kultūros organizacijas ir atstovus – nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos, MO, nacionalinių meno įstaigų, Mecenavimo tarybos, Prezidentūros, Finansų ministerijos atstovus“, – teigė viceministras.
Pasak jo, per vasarą tikimasi surengti keletą diskusijų, į kurias bus kviečiami ne tik darbo grupės, bet ir kiti nagrinėjamų temų atstovai – esminius klausimus ketinama apsibrėžti artimiausiame grupės posėdyje po poros savaičių.
„Planuojamas rezultatas turėtų būti strategijos sukūrimas arba įsipareigojimas taisyti Mecenavimo įstatymą“, – tvirtino V.Gasparavičius.
Mecenavimo įstatymas dabar numato, kad savivaldybės, kurioje nuolatinių gyventojų yra 25 tūkst. ar mažiau, mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų dydžio paramą mecenuojamam projektui. Didesnėse ir kurortinėse savivaldybėse mecenatu pripažįstamas asmuo, skyręs ne mažiau kaip 250 tūkst. eurų dydžio paramą.
Nacionalinio mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 1 mln. eurų paramą kultūros, švietimo, mokslo, kitam projektui ar projektams.
Dėl didelės sumos pastaruosius dvejus metus neatsirado kandidatų į nacionalinio mecenato vardą.
Be to, šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato jokių lengvatų finansinę paramą kultūrai teikiantiems verslininkams.