Jos kūrėjai – Natalija Didenko (Kijivas) ir Martynas Jankevičius (Klaipėda).
Natalija ir Martynas laivą padabins instaliacija – erdviniais balto švytinčio plastiko objektais. Iš pirmo žvilgsnio jie gali priminti gėlių žiedus, tačiau abstrakti jų forma ves kiekvieną prie asmeniškų asociacijų. Instaliacija konstruojama kontrasto principu: objektai sukelia trapumo ir pažeidžiamumo įspūdį, laivas, savo forma, medžiagiškumu ir spalva – stabilumo, atšiaurumo. Geopolitiniame kontekste šie kūriniai pražysta tarsi vilties gėlės.
Menininkė Natalija Didenko į Lietuvą atvyko iš Kijivo, bėgdama nuo karo Ukrainoje. Iš pradžių gyveno Vilniuje, paskui Klaipėdoje, o dabar gyvena ir dirba Palangoje. Raižinius iš plastiko ji kuria spontaniškai ir intuityviai. Laivą apkabins dešimt baltų objektų-raižinių. Parodos kuratorius Martynas Jankevičius kuria parodos architektūrą, išplanavimo ir šviesos ritmiką.
Menininkei yra artima šokio plastika, ją pakerėjęs yra tango. Savo reakciją į tai, kas vyksta aplinkui, ji pradėjo vadinti šokiu su realybe.
Pasak kultūrininkės, menininkės Sondros Simanos, prasidėjus karui, Natalijai gyventi pagal jai įprastas ir pažįstamas gyvenimo schemas tapo nebeįmanoma. Galima kovoti, priešintis pokyčiams, verkti ar slėptis, tačiau, galima kaip Natalija, kiekvieną dieną atsiduoti nežinomybei, leistis vedamai tango ritmu ir atsiliepti širdyje degančia liepsna. Net baisus karas neužgesina žmogaus širdies. Natalija renkasi liepsnoti, šokti ir nieko nesitikėti.
– Tebūnie, – pasakė Natalija, – sušokime gyvenimą laive, kai fotografas ir parodų kuratorius, menininkas Martynas Jankevičius pasiūlė Natalijai surengti jos objektų-raižinių parodą buvusiame kariniame laive „Sūduvis“.
Laivas-muziejus stovi gražiausioje Klaipėdos vietoje, Dangės krantinėje prie Pilies tilto. Yra puikiai matomas iš visų pusių ir net gi iš aukštai. Jo lokacija – ideali, neatsitiktinai tai pastebėjo Martyno akis, prieš pasiūlant leistis į drąsią laivo transformaciją.
Laivas išminuotojas M52 „Sūduvis“, 22 metus atitarnavęs Lietuvos karinėse jūrų pajėgose, prieš tai nuo 1958 m. veikęs Vokietijos kariniame laivyne, yra pagamintas ne iš geležies, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o iš medžio, kad galėtų surasti vandenyje besislapstančias minas ir jas neutralizuoti. Jo korpusas iš braziliško ąžuolo, dekoruotas raudonmedžiu, o deniai – iš natūralaus tikmedžio, laivo įrenginiai pagaminti iš nemagnetinio metalo. Kas gali būti įdomiau ir netikėčiau, kaip įžengti į tokį laivą su pačiais balčiausiais ketinimais. Sondra Simana šią instaliaciją įvardija, kaip vilties ir pergalės ženklą mūsų mieste.
