Neapykantos skleidėjai prisidės prie LGBT gerovės
„Neapykantos debesį“ sukūręs menininkas, dizaineris Erikas Mališauskas sako, jog pirmą kartą apie NFT meną ir šios technologijos kolekcinius vienetus išgirdo dar praėjusių metų viduryje. Netrukus, kai NFT kūrinių populiarumas pasaulyje pradėjo augti ir dominti vis daugiau žmonių, jis suprato, kad nori būti pirmasis sukūręs lietuvišką meno kūrinį NFT pavidalu.
Autorius teigia, jog „Neapykantos debesies“ tikslas – atkreipti dėmesį į purvą ir patyčias, su kuriomis kasdien susiduria LGBT žmonės.
„Manau, kad didžioji visuomenės dalis, tarp jų ir aš, nesupranta, ką reiškia būti atviru LGBT žmogumi Lietuvoje, – sako Erikas Mališauskas. – Mane šokiravo asmeninės žinutės, kuriomis tapęs Seimo nariu pradėjo dalintis Tomas Vytautas Raskevičius. Sunku patikėti, kad kažkas gali jausti tokią pagiežą žmogui vien dėl jo orientacijos. Aš trokštu gyventi laimingoje visuomenėje, tačiau neabejoju, kad homofobija yra viena iš kliūčių, kurios neįveikę nebūsime laimingi. Vis dėlto esu pozityvus ir tikiu, kad kaip ir visi debesys, šis debesis anksčiau ar vėliau išsisklaidys, o apie skleidžiamą neapykantą dėl orientacijos primins tik šis kūrinys.“
Paskelbęs apie idėją surinkti šiam kūriniui kuo daugiau autentiškų neapykantos žinučių, menininkas teigia jų gavęs bent keletą šimtų. Į kūrinį iš viso nugulė 131 žinutė. „Be abejo, skaitant tas žinutes minčių buvo įvairių. Mąsčiau, kaip prie to priprasti žinutes gaunančiam, taip pat daug galvojau, ką jaučia rašantysis ir iš ko tai kyla. Turbūt, geriausias žodis apibūdinantis jausmą skaitant visas tas žinutes – liūdna“, – sako autorius.
Pagrindinė ir šiek tiek ironiška šio kūrinio mintis yra ta, jog kiekvienas, siuntęs neapykantos žinutes LGBT žmonėms, pats bus prisidėjęs prie LGBT gerovės, nes būtent dėka jų buvo sukurtas ir parduodamas šis kūrinys. Todėl aukcione pardavus „Neapykantos debesį“, surinkti pinigai atiteks VšĮ „Jaunimo linija“, platformai „Išgirsti“ ir Nacionalinei LGBT teisių organizacijai LGL.
Naujas būdas monetizuoti skaitmeninę kūrybą
Kas yra NFT technologija, kaip ji veikia ir kodėl tai yra mūsų ateitis, pasakoja investicinės kompanijos „Shift digital“ įkūrėjas Laurynas Jokubaitis, 2018 metais patekęs į „Forbes 30 under 30“ sąrašą.
„Iš esmės, apie NFT galima galvoti kaip apie „dokumentą“, kuris įrodo jūsų unikalaus turto nuosavybę. Tačiau šis turtas yra ne realus, o skaitmeninis ir „gyvenantis internete“. Geras analogas, realiame pasaulyje, yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Dokumentas įrodo, kad jūs esate šio unikalaus namo savininkas. Šiuo atveju, NFT nėra dokumentas, bet technologija ir programinis kodas, kuris parodo, kad jūs esate vienetinio skaitmeninio turto savininkas“, – aiškina Laurynas Jokubaitis.
Anot jo, žmonės vis daugiau laiko praleidžia elektroninėje erdvėje, jaunoji karta taip pat vis labiau vertina skaitmeninį, o ne realų turtą. Taip pat, labai sparčiai vystosi vadinamoji „creative economy“, kai žmonės kuria daug turinio virtualiame pasaulyje, tačiau įrankių ir technologijų leidžiančių tai monetizuoti, trūksta. Tad natūralu, kad technologija, kuri leidžia apibrėžti teises ir monetizuoti bet kokį unikalų virtualų turtą, tampa labai reikalinga.
„Žmonės nori turėti nuosavybės teisę ne tik į tai, kas yra realiame pasaulyje, bet ir virtualiame: nuo virtualaus paveikslo iki muzikinio kūrinio ar ginklo kompiuteriniame žaidime. Manau, kad geriau galvoti apie NFT ne kaip apie investiciją, bet kaip apie technologiją, kuri leidžia apibrėžti nuosavybės teisę į unikalų virtualų turtą, – tikina L. Jokubaitis. – Tuomet jau pats žmogus nusprendžia ar jis perka virtualų turtą kaip investiciją ar kažkokiu kitu tikslu. Netrukus labai sparčiai judėsime turto skaitmeninimo link. Visas turtas „keliaus į internetą“, kur bus galima lengvai juo keistis, siųsti ir daryti dar daug įdomių dalykų. Ir tai tikrai neaplenks Lietuvos. Skaitmeninis menas ilgainiui gali virsti į naują ir labai populiarią modernaus meno rūšį. O pirmasis lietuviškas NFT savaime turi išliekamąją vertę.“
