Praėjusių metų lapkričio 26 d. programa smuikui solo Filharmonijoje sensaciją sukėlęs Sergejus Krylovas gruodį tapo naujuoju Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovu bei dirigentu ir šiame koncerte su orkestru pasirodys solisto bei dirigento amplua.
„Muzika – sritis be pabaigos, joje visada kažką matai priekyje“, – sako naujasis Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas, virtuozas S. Krylovas.
Jis augo Maskvos muzikų šeimoje. Šešerių metų pradėjo koncertuoti, o dešimties debiutavo su orkestru smuikuodamas J.S. Bacho koncertą. Smuikininkas mokėsi Centrinėje muzikos mokykloje prie Maskvos konservatorijos pas žymius pedagogus L. Koganą ir S. Kravčenko, o Kremonos muzikos akademijoje Italijoje – pas pasaulinio garso atlikėją S. Accardo, išstudijavusį ir pagrojusį visą Paganini kūrybą. Mokytojo patirtis jaunajam atlikėjui suteikė galimybę susipažinti su žymiojo italų virtuozo grojimo subtilybėmis, griežti daug jo muzikos – net pajėgiausiems atlikėjams neįveikiamą Penktąjį koncertą.
Dar vaikystėje S. Krylovas laimėjo pirmą premiją tarptautiniame R. Lipizerio konkurse Goricijoje (1989) ir pradėjo koncertuoti garsiose Rusijos, Kinijos, Lenkijos, Suomijos ir Vokietijos scenose, o teturėdamas šešiolika metų, įrašė Mozarto Koncertą, KV 219. Pelnęs pirmąsias premijas A. Stradivari konkurse Kremonoje (1998) ir prestižiniame F. Kreislerio konkurse Vienoje (2000) smuikininkas griežė Berlyno ir Miuncheno filharmonijų, Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, Paryžiaus „Radio France Auditorium“, Atėnų „Megaron Centre“, Briuselio „Bozar“,Tokijo „Suntory Hall“, Buenos Airių „Teatro Colón“, Venecijos „Teatro la Fenice“, Milano „Teatro alla Scala“ salėse bei Santandero, Granados, „Prahos pavasario“ festivaliuose.
Kaip solistas S. Krylovas pasirodo su įžymiausiais pasaulio kolektyvais: Vienos, Sankt Peterburgo, NHK Tokijo, Čekų, Hamburgo, Kopenhagos filharmonijų, Milano „Giuseppe Verdi“, Parmos „Filarmonica Toscanini“, Anglijos kameriniu, Zalcburgo „Camerata Academica“ orkestrais. Virtuozas atlieka daug kamerinės muzikos, rengia rečitalius; groja su M. Vengerovu, M. Maiskiu, J. Bronfmanu, J. Bašmetu, B. Canino, M. Rudy, N. Imai ir L. Zilberstein. Ypač svarbi atlikėjui buvo draugystė su M. Rostropovičiumi, su juo ne kartą koncertavo. Maestro S. Krylovą įvardijo kaip vieną iš penkių geriausių pasaulio smuikininkų.
Vasario 14 d. koncerte S. Krylovas su Lietuvos kameriniu orkestru rengiasi atlikti W.A. Mozarto Penkioliktą simfoniją G-dur, KV 124, F. Mendelssohno-Bartholdy Koncertą smuikui ir orkestrui d-moll bei W.A. Mozarto Koncertinę simfoniją smuikui, altui ir orkestrui Es-dur, KV 364. Koncertinės simfonijos alto solo grieš Maskvos konservatorijoje pas J. Bašmetą studijavęs ir kaip puikus altininkas užsirekomendavęs Igoris Naidinas.
1995 m. I. Naidinas laimėjo J. Bašmeto Maskvoje rengiamą tarptautinį altininkų konkursą ir specialų prizą už ansamblinį grojimą. I. Naidinas buvo ne vieno tarptautinio konkurso apdovanojimą pelniusio „Quartetto Russo“ narys ir vienas steigėjų. „Quartetto Russo“ kuravo Borodino kvarteto nariai primarijus M. Kopelmanas ir altininkas D. Šebalinas, kurį 1996 m. Borodino kvartete ir pakeitė I. Naidinas. Su Borodino kvartetu jis gastroliavo Europoje, Japonijoje, Tolimuosiuose Rytuose, JAV, Kanadoje, koncertavo prestižinėse scenose, dalyvavo garsiuose festivaliuose. Kamerinę muziką altininkas grojo su J. Bašmetu, N. Gutman, D. Sitkoveckiu, M. Collinsu, Ch. Eschenbachu, E. Virsaladze, A. Schiffu, E. Leonskaja ir kitais garsiais instrumentininkais.
