„Ši paroda skirta pokarinio laikotarpio architektūrai, dizainui ir menui. Kadangi ši tema labai plati – rengdami parodą nusprendėme pažvelgti per šaltojo karo temos prizmę. Tai nėra politinė ar socialinė paroda, joje sutelkti visi iškilūs to laiko modernistai: architektai, dizaineriai, menininkai. Tarp jų yra ir tokios pavardės kaip Picasso ar Le Corbusier, tačiau mūsų, kuratorių, nuomone, visų jų kūrybą vienija bendra epochos dvasia – gyvenimas suskilusiame pasaulyje“, – pasakojo parodos kuratorius Davidas Crowley.
Parodos pagrindinis organizatorius yra didžiausias dekoratyvinio meno ir dizaino muziejus pasaulyje – Londono Viktorijos ir Alberto muziejus. Būtent Londone pernai pirmą kartą ir buvo pristatyta ši paroda, kurios 95 proc. eksponatų atvyko ir į Vilnių.
„Laukdami parodos atidarymo Londone, galvojome, kad turėsime užsidėti šarvus, nes, žinodami britų spaudos kandumą, bijojome, kad ji užpuls ir suniokos. Tačiau taip neatsitiko. Ši paroda sulaukė didžiulio dėmesio – ją nušvietė per 200 žiniasklaidos priemonių visame pasaulyje“, – džiaugėsi D.Crowley.
Parodoje „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970“ pirmą kartą eksponuojama šaltojo karo metų dailė, daiktų ir drabužių dizainas, architektūra bei kino menas iš abiejų tuo metu konfliktavusių ir besivaržiusių politinių blokų: Vakarų ir Rytų. To meto meną paveikė ginklavimosi varžybos ir rungtynės dėl kosmoso užkariavimo, mokslo ir technikos raida.
„Šioje parodoje vertėtų įžvelgti, kad laikotarpis, apie kiurį paroda kalba – didelių vilčių ir svajonių. Tuo metu buvo galvojama, kad žmogus netrukus pradės gyventi kosmose, žmonijos laukia puikus ateities būstas, ideali naujųjų technologijų ir plastmasės aplinka. O kartu tai buvo didelės baimės laikotarpis, kai pasaulis galėjo būti sunaikintas vienu mygtuko paspaudimu. Šios dvi jausenos aprėpia visą parodą“, – aiškino parodos kuratorius.
Parodą sudaro 8 skyriai: „Nerimas ir viltis karui pasibaigus“, „Menų mobilizacija“, „Modernumo lenktynės“, „Krizė ir baimė“, „Kosmoso odisėjos“, „Revoliucija“, „Paskutinieji utopistai“, ir „Trapi planeta“.
Lankytojai išvys žymiausių pasaulio dailininkų (Naumo Gabo, Pablo Picasso, Ossipo Zadkine‘o ir kt.), taip pat dailininkų iš Rytų Europos šalių (Jiří Kolářo, Boriso Michailovo, Jevgenijaus Vučetičiaus, Krzysztofo Wodiczko ir kt.), dizaino ir taikomosios dailės kūrėjų (Magdalenos Abakanowicz, Pierre‘o Cardino, Charleso ir Ray Eamesų, Raimondo Lowey, Paco Rabanne‘o ir kt.) ir architektų (Le Corbusier, Buckminsterio Fullerio, Arata Isozaki ir kt.) darbus bei Vakarų ir Rytų kino režisierių (Stanley Kubricko, Michailo Kalatozovo, Andrejaus Tarkovskio ir kt.) filmus.
Ekspozicijoje taip pat pristatomi unikalūs inžineriniai objektai: pirmasis dirbtinis žemės palydovas „Sputnik“, kosminio laivo „Vostok“ kapsulės modelis, JAV astronautų ir SSRS kosmonautų skafandrai, Ostankino (Maskva) ir Ještedo (tuomet – Čekoslovakija) televizijos bokštų modeliai ir kt.
Paroda Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, veiks iki gruodžio 6 d. Jos veikimo metu Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje bus surengta šaltojo karo laikotarpį pristatančių kino filmų ir diskusijų programa. Nacionalinės dailės galerijos edukacijos centras šiai parodai parengė plačią edukacinę programą.