„Nors nežinomybė baugina – menas gali tapti audros akimi – tuo ramiu tašku iš kurio gali stebėti pokyčius ir mokytis prisitaikyti prie naujovių, kol aplink viskas keičiasi beprotišku tempu“, – šiųmetinę festivalio temą pristato jo vadovė Goda Giedraitytė.
Praeitis dabartyje ir duoklė šokio revoliucionieriui
Vienas iš būdų drąsiai pasitikti naujus dalykus – atsigręžti į istorinių asmenybių patirtis ir palikimą, tad festivalį atidarys unikalus reginys – choreografės Paulos Rosolen (Vokietija) kuriamas pasirodymas su 20 šokėjų iš visos Lietuvos ir gyvai atliekama elektronine muzika, skirtas pagerbti vieną garsiausių postmodernaus šokio choreografų Merce‘ą Cunninghamą (1919-2009). Jis sukėlė revoliuciją šokio pasaulyje bei sulaužė tuometines judesio suvokimo normas. Kūrybinis M.Cunninghamo ir kompozitoriaus Johno Cage'o bendradarbiavimas turėjo įtakos visam avangardiniam meno judėjimui.
2019 m. šokio pasaulis minėjo M.Cunninghamo 100-ąsias gimimo metines. Šia proga choreografė P.Rosolen Vokietijoje pristatė reginį „100:100 | Homage to Merce Cunningham“. Klaipėdoje choreografė tęsia homage idėją, kviesdama šokėjus ir choreografus kurti kartu ir pagerbti garsųjį choreografą. Atskiri kūriniai bus paversti didele grupine choreografija, kuriai muziką kuria ir gyvai atliks Emilian Gatsov-Elbi iš Bulgarijos. Šis reginys rugsėjo 17 dieną atidarys XV-ąjį Tarptautinį menų festivalį „Plartforma“ ir Klaipėdos piliavietėje bus pristatytas tik vieną kartą.
Tą pačią dieną į skirtingų žmonių ir miesto patirtis pažvelgti kvies Klaipėdos jaunimo teatro dokumentinis spektaklis „Jūrinės šviesos“, kuriame dabartiniai ir buvę gyventojai tapo lakią Klaipėdos tapatybę. Anot kūrėjų, tai spektaklis apie miestą be istorinės atminties, bet kartu su viena turtingiausių miestietiško gyvenimo istorijų Lietuvoje. Tai – spektaklis apie džiazo, teatro, grožio salonų, rekonstrukcijų, slaptų reikalų, keistų žmonių, šeimų, daugybės tautų miestą. Apie tuščias gatves ir miesto aprašymus, kuriuose kartais nėra vietos žmonėms.
Krizė kaip galimybė
Muzikos ir medijų performansas „This Order Goes Wrong”, subūręs vienų įdomiausių jaunosios kartos kūrėjų komandą, tyrinėja mūsų kasdienį palydovą – nerimą. Pasitelkdami nerimo sutrikimus ir panikos priepuolius patyrusių žmonių liudijimus, Senekos ir Cicerono tekstus, kūrėjai bando apčiuopti ir suprasti dar Antikos laikais aprašytą nerimo fenomeną. Šiemet performansas atrinktas į vienos svarbiausių muzikos platformų „Classical: NEXT“ pitch sesiją.
Transformatyvią krizės galią atskleis ir trupės “X-act” šokio spektaklis „Post No Bills“ (Danija). 2015 metais „Reumert“ metų šokėjos ir Danijos Meno Fondo apdovanojimą pelniusios atlikėjos Kitt Johnson monospektaklį teatro kritikai apibūdina kaip „galingą, bauginantį ir žavingą“, o pačią šokėją ir choreografę vertina už charizmą ir judesio savitumą.
Viena iš festivalio premjerų – žinomo prancūzų choreografo, Chaillot (Šajo) nacionalinio šokio teatro Prancūzijoje vadovo, Rachid Ouramdane šokio spektaklis „Audros akis“, tyrinėja universalius chaoso ir tvarkos dėsnius. Kartu su Šeiko šokio teatru sukurtas spektaklis įkvėptas anarchiškų ir organizuotų grupių judėjimo: nuo paradų, riaušių iki skraidančių paukščių būrių. Taip scenoje kuriami hipnotizuojantys tvarkos ir chaoso paveikslai. Šis kūrinys – prancūzų-lietuvių šiuolaikinio šokio programos „KlaipėDAnse“ dalis.
Ryšio galia ir ritualas kaip būdas prisitaikyti
Komunikacija, ryšys su savimi ir kitu, buvimas bendruomenės dalimi – kita festivalio pristatomuose kūriniuose dominuojanti tema.
Vienas publikos laukiamiausių spektaklių Klaipėdoje ir Palangoje pristatomas Izraelio šokio kūrėjų Yossi Berg ir Oded Graf šokio ir muzikos spektaklis „When Love Walked In“. Kūrinio pagrindas ir įkvėpimas – atotrūkis tarp to, kaip meilė pristatoma kultūroje, ir to, kaip ją iš tiesų išgyvena žmonės. Šokio kritikė Gili Izakovich (Jerusalem Post) spektaklį apibūdina kaip „geriausią vakarėlį mieste“ ir „intymų šokio spektaklį, kuris virsta jaudinančiu miuziklu“, o Idit Suslik (The Contemporary Eye) pripažįsta, jog tai „griebiantis už širdies kūrinys“.
Realybės ir virtualumo santykis skleisis šiuolaikinio cirko, video meno, šokio ir fizinio teatro spektaklio tarptautinėje premjeroje „PERTO“ (Suomija-Brazilija). Režisierius Luis Sartori do Vale su komanda tyrinėja, kaip technologijos įtakoja mūsų santykius ir kaip skirtingi bendravimo būdai gali persipinti bei sąveikauti.
Paslaptingą trauką ir mįslingą ryšį su akmenimis atskleis spektaklio „Stone-Face-Book“ (Danija-Lenkija) pre-premjera Klaipėdoje, Kretingoje ir Palangoje. Kūrinį pristatys ir pokalbiui po spektaklio kvies šokio teatras „Granhoj Dans“. Nomadiška dvasia alsuoja ir Klaipėdoje bei Kretingoje rodomas estų šokio spektaklis „Olmeulmad: Sanctum textum“. Pasirodyme veikia keturi šokėjai, kviečiantys į meditatyvią šiuolaikinio kūno piligriminę kelionę.
Programoje ir du jaunojo choreografo Luko Karvelio darbai: šokio monospektaklis „Blank Spots“ ir Šeiko šokio teatrui kurta miniatiūra, kuriuose persipina asmeninio ir kolektyvinio identiteto ryšiai, kviečiama mąstyti, ką reiškia būti lietuviu pasaulyje ir ką (savyje talpinant ištisą pasaulį) būti lietuviu bei jauno žmogaus santykį su laisve.
Į prigimtinį ritualo poreikį dėmesį atkreips ir performatyvus įvykis „Analizuojant žvėrį“. Čia, kaip ir būdinga ritualui, laiko linijinė tėkmė neegzistuoja. Susikoncentruojama į būseną, o visa kita skrieja aplink, tarsi būnant viesulo centre, kur sklando ramybė, tačiau aplink – žemė maišosi su dangumi.
Panašią belaikiškumo būseną spalio 1 dieną sukels ir festivalio uždarymo spektaklis „Flesh“ (sukurtas prancūzų režisieriaus Franck Vigroux ir trupės „Cie d‘Autres Cordes“), kuris taps surrealia avarijos patirtimi. Audiovizualinėje elektroninėje operoje susipins asmeninė autoavarijos patirtis ir anglų rašytojo J.G.Ballard literatūrinis pasaulis. Šoko momentą, proto nuo kūno atsiskyrimą įkūnijantis spektaklis išsiskiria iki stuburo veriančiu, stulbinančiai paveikiu vaizdo, garso ir šokio deriniu, primenančiu haliucinogeninę „kelionę“. Tai festivalio „būtina pamatyti“ spektaklis, vėliau keliausiantis į festivalį „Sirenos“ Vilniuje.
Paskaitos ir seminarai
Festivalio programoje nepamiršti ir žinių bei naujų įgūdžių ištroškę šokio kritikai, kurių protus kutens dramaturgės ir kritikės Silvijos Čižaitės-Rudokienės vedamas seminaras „Šokis kompiuterio klavišais. Jame dalyviai diskutuos apie tai, kas yra šokio kritika ir kaip ruošiasi kritikai, kokios galimos skirtingos teksto prieigos prie judesio, kodėl šokio kritikai Lietuvoje tampa šokio dramaturgais ir dar daugiau, o praktinėje dalyje lauks kolegiali recenzija.
Šiemet festivalio žiūrovus kviečiame ir į viešas paskaitas, kurias skaitys dr. Kastytis Rudokas.Paskaitos „Kultūra kaip globalių pokyčių Big Bang‘as“ klausytojai aiškinsis, kokios permainų giluminės priežastys ir kur slypi kuriantysis kultūros pradas – sprogimas. O apsilankę paskaitoje „Koks bus miestas po 2070 metų. Žmonijos evoliucijos“ klausytojai galės mėginti atsakyti į klausimą, ar žmonija kaip kultūrinė rūšis gali ne tik keistis, bet evoliucionuoti, pasidaryti esmingai kitokia – išsipildžiusia, ką tai reiškia ir ar iš viso įmanomas žmogiškojo teleos’o pasiekimas.
