Stasys Kudokas – pašaukimas dirbti Lietuvai
Stasys Kudokas – vienas garsiausių tarpukario architektų, suprojektavęs beveik pusantro šimto pastatų. Į paties projektuotą dabartinę KTU Vaižganto gimnaziją Šančiuose, minint 120-tąsias jo gimimo metines, rinkosi architektai ir šeimos draugai. Taip pat pirmą kartą Lietuvoje viešėjo ir architekto vaikaitis iš Jungtinių Amerikos Valstijų Mattas Cookas su šeima.
„S.Kudokas – Kauno miesto veidas, o dirbti Lietuvai buvo jo pašaukimas, meilė ir gyvenimo tikslas. Jis visus pastatus Lietuvoje, ypač Kaune, kūrė su didele meile, siekė, kad jie keltų prestižinį architektūrinį miesto lygį“ – komplimentų architektui negaili istorikė Jolita Kančienė. Tarp garsiausių architekto darbų – Kauno karininkų ramovė bei legendiniai Kauko laiptai senamiestyje.
„S.Kudoko kūryboje jautėsi ir Italijos, itališkojo renesanso bei Musolinio laikų modernizmo. Išskirtinis architekto darbų bruožas – laiptai, kuriuos jis naudojo ne tik kaip funkcionalią, bet ir kaip estetinę detalę,“ – pasakoja pašnekovė.
Kalbintas S.Kudoko vaikaitis Mattas Cookas taip pat šiltai atsiliepia apie savo senelius. „Kai buvau mažas berniukas, vykdavome į senelių – Stasio ir Sofijos namus Kalifornijoje. Jie man vis pasakodavo apie mūsų šeimos istoriją ir paveldą. Jie buvo labai mieli ir malonūs. Prisimenu, kaip jie nuolat kalbėdavo apie Lietuvą, rodydavo nuotraukas. Lietuvos jie labai ilgėjosi ir liūdėjo, kad negali grįžti“ – prisiminimais dalinasi Mattas Cookas.
Tarpukario Kauno kvapų paieškos
O dabar – apie Kauno tarpukario kvapų pramonę. 1926 m. M.Potruko fabrike „Florance“ pagaminami pirmieji lietuviški kvepalai iš lietuviškų alyvų. Produktas iš karto tampa sensacija visoje Europoje. Kažin, jei ne Antrasis pasaulinis karas, galbūt ir dabar kvepėtume alyvomis? „Dabartiniais laikais nemažai parfumerių netiki, kad būtent iš Lietuviškų alyvų, iš savų medžiagų buvo pagaminti tokie puikūs kvepalai“ – pasakoja istorikas Alvydas Surblys.
Tiesa, ne tik alyvos, bet ir svaiginantis liepų aromatas žavėjo to meto kvepalų kūrėjus. Lietuvių klasikas Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėlyje“ aprašė Kaune žydinčias liepas – kaip svaigus jų aromatas, sumišęs su nakties kvapais, pakvimpa medumi. Manoma, kad būtent tai įkvėpė parfumerijos ir kosmetikos laboratoriją „Stella“ sukurti kvepalus „Nakties karalienė“ su liepų žiedų ekstraktu.
-
Atidaromi virtualūs Kauno modernizmo paveldo namai: ne tik atminimui, bet ir įkvėpimui
-
„Optimizmo architektūra“ – knyga apie žaviojo tarpukario Kauno gimimą
-
G.Natkevičius: apie tarpukario architektūrą pliurpiama per daug
-
Ne tik Čiurlionio žmona: 7 faktai apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę, kurių greičiausiai nežinojote
1931 m. Kaune veikė net 30 kosmetikos ir parfumerijos įmonių. Kaunas tapo ir Lietuvos muilo pramonės centru – tarpukariu čia veikė net dvylika muilo fabrikų, pagaminami produktai garsėjo puikia kokybe, kuri buvo žinoma Europoje. „Tarpukariu kultūros ženklas buvo muilas, o prabangos – kvepalai“, – teigia istorikas.
Kvepalų kūrėjus taip pat įkvėpdavo modernistinės meno kryptys – pavyzdžiui art deco. Su kvapų kūrėja E.Jonaityte „7 Kauno dienų“ komanda lankėsi Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose – muziejuje, kuriame eksponuojami tarpukario interjerai bei aromatai. „Tarpukario kvapas čia – faktūriškas, nes visi art deco baldai turi savas faktūras: medieną ir gobeleną. Į šį kvapą galima sutalpinti viską“ – asociacijų kvapuose ieško pašnekovė.
Pedagogų ateitis – ko galima tikėtis?
Pasak specialistų, prieš šešerius metus pedagogikos studijas baigė pustrečio tūkstančio absolventų. Praėjusiais metais – vos aštuoni šimtai. Šiuo metu pedagogikos pirmakursių Lietuvos aukštosiose mokyklose – vos 301. Kaip kovoti su šiais bauginančiais skaičiais ir skatinti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją?
Nuo šio rudens Kaune bus pradėti rengti šalies pedagogai. Lietuvos edukologijos universitetą prijungus prie Vytauto Didžiojo universiteto, šis pretenduoja tapti daugiausia pedagogikos studentų ruošiančia mokymo įstaiga. Pirmą kartą bus bandoma ruošti ir universalų mokytoją. „Atsirenkant mokytojus man įdomiau ne jų tarpdalykiškumas, bet tai, ką jie veikia po darbo. Pavyzdžiui, jeigu pedagogai dar domisi orlaivių pilotavimu, tai man atrodo daug įdomiau, nes mokslas tampa platesnio akiračio ir vaikai tą pastebi“ – tikina KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras.
Mokytojų profesiniam tobulėjimui skiriama ir dar viena naujovė – siūloma dalį studijų praleisti mokantis užsienio universitetuose. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas teigia, kad kiekvienas specialistas, besiruošiantis mokyti vaikus, turėtų bent dalį mokslui skirto laiko praleisti užsienio universitetuose. „Kiekvienas žmogus, kuris ruošiasi būti mokytoju bent pusmetį turėtų praleisti užsienyje, kur jam dėstytų geriausi tarptautiniai lektoriai. Jis turi būti pažįstamas su geriausia užsienio praktika“ – apie naujoves švietimo sistemoje pasakoja G.Viliūnas.
Pokalbis 450: pokyčiai Kauno valdžios komandoje
Yra manančių, kad buvęs Kauno vicemeras Povilas Mačiulis – pirmasis mieste, atsisakęs savo darbo kabineto. „Šios informacijos patvirtinti negaliu, bet tikrai žinau, kad pirmąją savo kadenciją 2011 m., kai mane išrinko į miesto tarybą, buvau jauniausias vicemeras, kuriam tada buvo vos 24 metai. Kabineto atsisakymas – darbo organizavimo klausimas. Pasaulis keičiasi ir kur ateityje bedirbsiu, tikrai neturiu tikslo turėti savo darbo kabineto. Dabar viskas yra kompiuteriuose, telefonuose ir debesyse” – tikina P. Mačiulis.
„Palikęs vicemero postą pažadėjau šeimynai, kad jiems skirsiu daugiau laiko – turiu mažą sūnelį Jonuką, kuriam daugiau nei šeši mėnesiai, tad noriu kuo daugiau laiko praleisti kartu. Šeima man – prioritetas. Nors visą laiką buvau darboholikas, norėjęs siekti politiko karjeros, dabar taip nebemanau. Užaugau ir supratau, kad šeima – žmona ir sūnus Jonas yra tai, dėl ko verta gyventi ir kam būtina investuoti daugiausiai savo laiko“ – pasakoja buvęs vicemeras.
Kauniečiams P.Mačiulis linki pasitikėti jaunimu. „Dažnai, kai jaunas žmogus suklysta, jis atsiranda žiniasklaidos dėmesio centre ir nepratęs prie tokio dėmesio greitai palūžta. Nemanau, kad tos klaidos yra tokios, dėl ko reikėtų užbraukti visą žmogaus karjerą. Jeigu jaunas žmogus supranta padaręs klaidą, tai reikėtų vertinti kaip svarbų ir ryžtingą žingsnį politikoje“ – tikina buvęs Kauno vicemeras P. Mačiulis.
