Savivaldos rinkimų koziris
Lietuvos kultūros sostinių projektą nuo 2008 metų vykdo Kultūros ministerija. Kasmet šalies kultūros sostine tampa vis kitas miestas. Jam metams skiriama solidi – apie 100 tūkstančių Eur – suma renginiams organizuoti. Pirmąja kultūros sostine 2008 m. tapo Zarasai, kitąmet – Plungė, dar vėliau – Ramygala, Šilutė, Anykščiai, Palanga, Panevėžys, Žagarė, Telšiai, Klaipėda, Marijampolė. Šiemet kultūros sostinės vardas suteiktas Rokiškiui, kitąmet estafetę perims Trakai, 2021-aisiais – Neringa, 2022-aisiais – Alytus. Tauragė į Lietuvos kultūros sostinės vardą pretenduoti galėtų tik 2023 metais.
Lietuvos kultūros sostine tapusiame mieste organizuojami svarbiausi šalies kultūriniai renginiai. Projekto tikslas – skatinti Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kultūrinį aktyvumą, plėtoti kultūrą ir meną regionuose.
Tai, kad Tauragė sieks Lietuvos kultūros sostinės vardo, ne kartą buvo girdėta ir priešrinkiminiuose savivaldos rinkimų debatuose. Tačiau tam, kad atitiktų projekto kriterijus, savivaldybei teks ne tik parengti projekto paraišką, bet ir įvykdyti daugybę uždavinių – privalu įrodyti, kad kultūra Tauragėje yra aukšto lygio, o organizuojami renginiai sugebės pritraukti ne tik miesto ir rajono, bet ir visos šalies publiką.
Apklausa anoniminė
Viena iš įgyvendinti būtinų užduočių – Tauragei reikia parengti savo rajono kultūros sistemos analizę. Dar prieš metus šiam reikalui savivaldybės taryba skyrė 15 tūkstančių eurų, tačiau analizė neatlikta iki šiol. Paklausta, kodėl taip atsitiko, savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Danutė Naujokienė patikino: analizės atlikti nepavyko, nes keitėsi savivaldybės administracijoje už šį darbą atsakingi darbuotojai. Tačiau jos tikinimu, analizė šiemet tikrai bus atlikta.
Pirmąjį žingsnį link kultūros sostinės vardo savivaldybė bando žengti – savo interneto svetainėje paskelbė gyventojų apklausą, kuri esą naujajai valdžiai padės identifikuoti gyventojų poreikius ir apibrėžti Tauragės rajono stiprybes ir tobulintinus aspektus. Anketos klausimų daug – nors ji anoniminė, respondentai turės atsakyti kur – mieste ar kaime – gyvena, kokio jie amžiaus, kokio išsilavinimo, ką dažniausiai veikia laisvalaikiu, kuriuose renginiuose pastaraisiais metais lankėsi Lietuvoje ir Tauragėje, klausiama, ar Tauragėje kultūrinių renginių pakanka, ar reikėtų daugiau, kokie jie turėtų būti ir kuriai auditorijai skirti, kurioms Tauragės kultūros įstaigoms apklausiamieji teikia prioritetą, juos tenkina ar netenkina renginių kokybė ir ką reikėtų keisti, kad ji augtų.
Pasak savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos D.Naujokienės, gyventojų atsakymai bus išsamiai išanalizuoti ir nuspręsta, ką Tauragės kultūros sistemoje reikėtų keisti. Tauragės savivaldybė labai tikisi atitikti projekto kriterijus ir gauti kultūros sostinės vardą.
Kultūros centro direktorius: esame pajėgūs konkuruoti
Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis įsitikinęs, kad Tauragė verta Lietuvos kultūros sostinės vardo, tačiau tam, kad atitiktų projekto kriterijus, dar teks nudirbti nemažai darbų, taip pat ir atlikti kultūros sistemos analizę. Jei Tauragei sėkmė nusišypsotų, Kultūros centro darbuotojai, žinoma, taptų tuo kultūros branduoliu, kuriam tektų didžiuliai renginių organizacijos darbai.
Vis dėlto ne paslaptis, kad Tauragės kultūriniai renginiai ne kartą yra sulaukę kritikos, esą jie žemo lygio. Apie abejotiną vietos renginių kokybę yra užsiminę ir politikai. Tačiau V.Bartušis nesutinka su tokia kritika ir sako, kad Tauragės kultūros centras atitinka visus aukšto kultūrinio lygio reikalavimus, ne kartą yra pelnęs įvairių respublikinių apdovanojimų ir yra pajėgus konkuruoti su respublikos renginių organizatoriais.
