Koncerte vargonuos LMTA Vargonų ir klavesino katedros studentai Andrius Bartulis, Aušra Pačegonytė, Fausta Raščiūtė, Evelina Staniulytė, Rūta Striškaitė ir Indrė Veličkaitė bei LMTA vargonininkų ansamblis (vad. Kastytis Barysas). Šio vakaro programoje skambės M.Hohnele Messa Salve Regina, op.48, F.Mendelssohno Sonatos d-moll I d., J.Naujalio Malda, G.Böhmo Preliudas ir fuga C-dur, L.Slukos Via del silenzio, O.Machos Vestuvinė tokata ir G.Merkelio Fantazija d-moll.
Tuometinėje Vilniaus konservatorijoje 1962 m. vasario 11 d. buvo atkurta vargonų klasė po studijų ir aspirantūros Maskvoje sugrįžusio prof. Leopoldo Digrio iniciatyva. Nuo to laiko L.Digrys išugdė visą būrį vargonininkų, tokių, kaip Bernardas Vasiliauskas, Giedrė Lukšaitė, Vida Prekerytė, Nijolė Trinkūnaitė, Gediminas Kviklys, Virginija ir Živilė Survilaitės, Jūratė Landsbergytė, Jūratė Bundzaitė, Dainius Sverdiolas ir daugelis kitų. Lietuvos vargonavimo mokykla garsėjo visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje, o Lietuvos vargonininkai sudarė aktyviai koncertuojančių Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje vargonininkų branduolį.
Greta pedagoginės veiklos, L.Digrys pasižymėjo ir puikiais organizaciniais sugebėjimais. Jo iniciatyva buvo įsigyti Alexander Schuke firmos vargonai – pozityvas, vieni po kitų kilo nauji instrumentai; 1963 m. – Vilniaus filharmonijoje, 1964 m. – Konservatorijos 316 auditorijoje, 1969 m. – Paveikslų galerijoje (dabar Vilniaus arkikatedra). Čekų firma Rieger-Kloss 1975 m. pastatė vargonus Klaipėdos fakultetuose, o 1976 m. – Mažojoje baroko salėje (dabar Šv. Kryžiaus bažnyčia).
Pastoviai vyko koncertai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, vasarą – Nidoje ir Juodkrantėje. L.Digrio iniciatyva nuo 1968 m. Vilniuje pradėti rengti vargonų muzikos festivaliai, kuriuose dalyvavo pasaulinio garso vargonininkai.
Intensyvus vargoninis gyvenimas inspiravo daugelį lietuvių kompozitorių sukurti naujus kūrinius vargonams. Eduardo Balsio, Juliaus Juzeliūno, Broniaus Kutavičiaus, Teisučio Makačino, Giedriaus Kuprevičiaus, Vidmanto Bartulio ir kitų kompozitorių opusai suskambo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.
1972 m. prie Kultūros ministerijos įkuriamos Vargonų dirbtuvės, kurioms vadovavo muzikologas Rimantas Gučas. Surinkta istorinė medžiaga apie Lietuvos vargonus, restauruota nemažai vertingų instrumentų, pastatyti nauji vargonai Nidoje, Kauno Kunigų seminarijoje ir kitur.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1990 m. vargonų klasės pagrindu buvo suformuota Vargonų katedra. Katedrai vadovavo ir joje dėstė prof. L.Digrys, taip pat įvairias specialybines disciplinas dėstė V.Survilaitė, G.Kviklys, B.Vasiliauskas, Vytautas Gaidamavičius, Rimvydas Žigaitis, Balys Vaitkus, Renata Marcinkutė, Jarūnė Barkauskaitė.
1995 m. Vargonų katedros vedėju tapo G.Kviklys. Buvo pakeistas katedros pavadinimas, nuo šiol ji – Vargonų ir klavesino katedra. 1997 m. įvedamos kompozicijos (prof. B.Kutavičius) ir improvizacijos (prof. T.Makačinas) disciplinos. Nuo 2004 m. akademiniam jaunimui paskatinti katedros iniciatyva pradedamas rengti J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkursas.
2009 m. Vargonų ir klavesino katedros vedėja paskiriama doc. R.Marcinkutė Lesieur. Jai tenka vadovauti ir ieškoti naujų kelių sudėtingomis studijų programų keitimo, reformų ir krizės sąlygomis. Nežiūrint ekonominių visuomenės ir bažnyčios problemų, dešimtys katedros absolventų įsijungė į Lietuvos vargoninį gyvenimą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose.
Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://jonuvargonai.weebly.com/video-ekskursija-po-vargonus.html
Bilietai parduodami prieš koncertą renginio vietoje. Bilieto kaina – 15 Lt; moksleiviams, studentams, neįgaliesiems ir senjorams su pažymėjimais – 10 Lt.
