Pirmoji diena. Gegužės 15 d. Trečiadienis.
Pirmoji vitrinos, o ir festivalio diena prasidės premjeriniu „TheATRIUM“ šeimininkų spektakliu – Dmitrijaus Krymovo „Requiem“. Tiek Europos, tiek JAV teatro gurmanams žinomas režisierius naujausiame savo darbe atsispirdamas nuo H. Murakami ir Shakespeare tekstų kuria dar vieną stulbinantį ir nuostabą keliantį spektaklį, kuriuo ieško harmonijos sueižėjusiame šiandienos pasaulyje. Po spektaklio peržiūros vyks pokalbis su režisieriumi. Jį ves aktorė Regina Šaltenytė.
Antroji diena. Gegužės 16 d. Ketvirtadienis.
Šią dieną žiūrovai pamatys du spektaklius. Pirmasis – kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ garso ir judesio spektaklis „Out of the box“. Šiandienis gyvenimas vis uždaresnis, tad dažnam nesvetimas buvimo uždaroje dėžėje pojūtis – tarp kambario sienų ar ekranų kvadratuose. Spektaklio kūrybinė komanda vysto spektaklį apie žmogaus ir dėžės santykį, tik šiuo atveju dėžės samprata artikuliuojama ir kaip pozityvi inspiracija. Scenoje pasirodo trys skirtingo amžiaus, profesinio išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties atlikėjai. Jie reprezentuoja skirtingus gyvenimo tarpsnius, kuriuose vis kitaip priimame ir vertiname „dėžės“ sampratą.
Dar vienas ketvirtadienį laukiantis spektaklis – iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro atvykstanti Eglės Švedkauskaitės režisuota „Fossilia“. Spektaklį įkvėpė Dalios Grinkevičiūtės kūrinys „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Spektaklyje veikia keturių asmenų šeima. Užsienyje kiną studijuojantis sūnus, gavęs užduotį sukurti dokumentinį filmą, imasi gilintis į savo šeimos istoriją. Tėvas ne itin noriai dalinasi prisiminimais, tačiau kai šeima sulaukia skambučio iš muziejaus, kad buvo atrastas tėvo tetos prisiminimų apie Sibiro tremtį rankraštis, šeimos istorija ima skleistis pati.
Trečioji diena. Gegužės 17 d. Penktadienis.
OKT / Vilniaus miesto teatras į vitriną delegavo spektaklį „Šuo ir beždžionė“. Ką darytume, jei vieną dieną mus pradėtų valdyti gyvūnai? Kaip tokioje nenuspėjamoje situacijoje keistųsi mūsų elgesys?
Atsakymų į šiuos klausimus ieško vienas garsiausių estų režisierių Priit Pedajas ir lietuvių aktoriai Eglė Mikulionytė, Karolis Norvilas bei Saulius Siparis, pristatydami spektaklį pagal kultiniu Estijoje tapusį Friedebert Tuglas apsakymą „Popis ir Huhu“.
Penktadienį taip pat bus galima pamatyti Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre Nauberto Jasinsko režisuotą spektaklį „Neištikimoji“. Jis kurtas scenai pritaikius vieną iš paskutiniųjų I. Bergman kino scenarijų. Šis spektaklis pirmiausia yra apie meilę ir neištikimybės perspektyvą: kaip ir kodėl žmoguje gimsta vadinamasis dualumas, negalėjimas išsakyti savo poreikių; kodėl mes neigiame savo geismą, nors jis yra nenumaldomas; kas atsitinka, kai mes nesikalbam ir ignoruojam, nutylim tiesą.
Ketvirtoji diena. Gegužės 18 d. Šeštadienis.
Ankstyvą popietę pradės „Solo teatro“ spektaklis „Buda palėpėje“. Pagal J. Otsuka romaną Birutės Mar režisuotas ir vaidinamas kūrinys pasakoja jautrią istoriją apie šaknis, ryšį su praeitimi ir protėviais pasaulio tautų maišymosi epochoje, apie tautos savastį kaip stiprybę ir būdą išlikti.
Spektaklyje pasitelkiamos minimalistinės rytietiško teatro priemonės – japoniškas šokis (jį Tokijuje studijavo režisierė ir atlikėja B. Mar), gyvai atliekama muzika, taip pat vaizdo projekcijose naudojamos dokumentinės fotografijos.
Intensyvią šeštadienio teatrinio vyksmo estafetę perims Vilniaus miesto šokio teatras „Low air“ ir jų kolektyvinės kūrėjų grupės šokio spektaklis „Tiesa-drąsa“. Idėjos autoriai, choreografai ir atlikėjai Ema Senkuvienė, Marius Eidrigevičius bei Greta Snitkutė klausia, ar įmanoma laimėti žaidimą, kurio tikslas – savo tiesoje pamatyti netiesą? O gal atsakymas slypi ne kovoje, bet dialoge? Aišku tik viena – tokiam ėjimui tikrai reikia drąsos! „Tiesa-Drąsa“ – daugeliui gerai žinomas žaidimas, kurį žaisti kviečiamas kiekvienas. Taisyklės yra paprastos: išdrįsti pasipriešinti žaidimo-režimo taisyklėms arba leisti kitam nuspręsti, kas yra tavo tiesa.
Šeštadienį vainikuos Vilniaus senojo teatro atvežamas Jokūbo Brazio režisuotas spektaklis „Kaligula“. A. Camus filosofinės pjesės siužetas, regis, nesudėtingas: Romos imperatorius Kaligula išgyvena savo sesers ir sugulovės Druzilos mirtį. Akistata su mylimo žmogaus netektimi pakeičia Kaligulą, o labiausiai jo paties santykį su aplinkiniais, požiūrį į Romos imperiją. Kaligula ima kelti vaidus, „drumsti Romos ramybę“. Kaligula ne tik vaidijasi, jis ima žudyti – žūsta begalės veidmainių, prisiplakėlių ir nekaltų jų artimųjų. Draminiu veiksmu, herojaus ambicingu šaltakraujiškumu ši pjesė sukrečia ir šiandien, verčia apmąstyti valdžios ir individo santykį, kreipia dėmesį į šiandienos kontekstą. Patį Kaligulą galima interpretuoti kaip personažą, savyje užauginusį nerimo ir nepasitenkinimo šiuolaikinio pasaulio būkle jausmą, ir siekiantį išvalyti pasaulį – pakrikštyti jį ugnimi. Kaligula čia – figūra, ieškanti naujo kelio, radikalių pokyčių, krauju apvalant senąjį pasaulį.
Penktoji diena. Gegužės 19 d. Sekmadienis.
Nepriklausoma šokio organizacija „Be kompanijos“ pristato šiuolaikinio šokio spektaklį „Yet another day in paradise“. Jo autorius, režisierius ir choreografas – Lukas Karvelis. Spektaklio herojai nukelia žiūrovus į nuoširdžių išpažinčių salą, kurioje prisiminimai susilieja į elegišką savirefleksijos šokį. Scena virsta nuolat kintančiu peizažu, atspindinčiu personažų vidinį pasaulį ir suteikiančiu saugią erdvę pabėgimui nuo visuomenės lūkesčių keliamų suvaržymų. Scenos epicentre esantys šokėjai tyrinėja savo troškimą suprasti vienas kito gelmes. Patirdami ir priėmimą, ir atmetimą, jų judesiai tampa žmogaus dvasios atsparumo išraiška, jaudinančiu intymumo subtilybių ir amžino ryšio ieškojimo atspindžiu.
Paskutinis Lietuvos teatro vitrinos spektaklis atvyks iš Vilniaus senojo teatro, tai Jurijaus Butusovo režisuotas „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“. T. Stoppardo pjesėje meistriškai apžaidžiamas visiems žinomas klasikinis Shakespeare siužetas: Danijos princo Hamleto vaikystės ir studijų Vokietijos universitete draugus Rozenkrancą ir Gildensterną Hamleto tėvo žudikas karalius Klaudijus pasikviečia palydėti princą į Angliją. Karalius įteikia jiems slaptą laišką, kuriame prašoma nukirsti galvą teisėtam karūnos įpėdiniui. Rozenkrancas ir Gildensternas Hamletą lydi į neabejotiną mirtį, tačiau princui sėkmingai apkeitus laišką patys patenka į likimo pinkles.
