Pasakymu „viskas teisingai“ dažniausiai patvirtiname vieno ar kito fakto, istorijos, įrodymo, teiginio ar atliktų darbų rezultatą. Jei istorijoje įvykiai susiklosto į tam tikrą grandinę, jei po pervartų, posūkių, iššūkių joje išlaikoma pasirinkta kryptis, neprarandama judėjimo pirmyn motyvacija, taip pat pripažįstame, kad viskas taip ir turėjo būti. Kontrastai, atradimai ir praradimai taip pat nenutrina teisingų išvadų mastelių ir tik dar labiau išryškina viso sudėtingo meninio proceso grynuolius.
Panašių dalykų apstu ir Vilniaus dailės akademijos 220 metų istorijoje, jos pedagogikoje, studentų, profesūros ir absolventų kūrybos vingiuose. Parodoje, skirtoje šiai sukakčiai paminėti, rasime ir kontrastų, ir meninių posūkių, ir intriguojančių provokacijų, kai greta atsiduria laike ir erdvėje nutolę, bet po Akademijos skliautais užsimezgę meno kūriniai. Sudaryta iš įvairių laikotarpių, stilistikos, skirtingos dailės pedagogikos rezultatų, paroda atveria prieš akis neišvengiamą meno kaitą ir įvairovę, siūlo pažiūrėti į tos įvairovės pavyzdžius kaip į natūralų kūrybos segmentų derinį ir jungtį ilgoje laiko trajektorijoje.
Ekspozicijos tikslas nebuvo aprėpti visus tos meno įvairovės atsišakojimus. To vienu metu ir nedidelėje erdvėje neįmanoma padaryti. Juolab, kad absoliučią parodos kūrinių dalį sudaro vien Akademijos muziejaus rinkiniuose saugomi darbai, iš jų susidėlioja parodos meninė mozaika. Tai – taip pat istorija, tradicijos linija, supinanti į vieną kasą tapytojo Pranciškaus Smuglevičiaus ir grafiko Audriaus Puipos, tapytojų Antano Gudaičio ir Algimanto Švėgždos, skulptorių Vytauto Šerio ir Rimanto Milkinto kūrinius, tekstilės, metalo, dizaino, architektūros, foto ir medijų palikimą. Į jį pažiūrėkime kaip į Akademijos darbų ir ilgametės veiklos rezultatus, o šalia pamatę skirtingų kartų atstovų kūrinius, supraskime tai kaip neišvengiamą giminystę, kartais ir paradoksalią kūrybos duotybę.
Istorijos ironija paprasta ir teisinga: dabartis, norėdama įsitvirtinti, visada griebiasi praeities, o ateitis, siekdama būti nauja, negali be dabarties. Todėl – viskas teisingai.
