Tomas Kavaliauskas: Gerovės valstybė be kultūros. Čia nėra klaidos

Vienas iš Dievo įsakymų liepia netarti Jo vardo be reikalo. Lietuvoje galėtų būti rečiau kartojamas burtažodis „gerovės valstybė“. Mūsų šalis jau keletą metų vadinama gerovės valstybe, dažnai su išlyga, esą tokia dar tik kuriama, o kartais net be išlygų konstatuojamas faktas.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Lietuvos nacionalinis dramos teatras / D.Matvejevo nuotr.

Tiesa, priduriama, kad gerovės valstybėje reikėtų mažinti socialinę atskirtį, kai kuriems finansiškai atsilikusiems sluoksniams pridedant bent po dvidešimt eurų, nes tam tikros socialinės negerovės nedera su ta mūsų neva jau pasiekta svajonių viršūne. Neaišku, kokios pozicijos laikosi Prezidentas ir konkretūs politikai – ar įvardydami Lietuvą kaip gerovės valstybę, turi omenyje, kad ji tokia jau yra, tik su spręstinomis socialinėmis problemomis, gadinančiomis šalies įvaizdį, ar vis dėlto pripažįsta, kad Lietuva toli gražu dar nepasiekusi visuotinės gerovės?

Tad kaip yra iš tikrųjų? Manau, užtikrinti visų gerovę įmanoma tik turint stiprią viduriniąją klasę, kuriai priklauso išsilavinę visų socialinių sluoksnių, visų profesijų žmonės, tarp jų kultūros, plačiąja šio žodžio prasme, kūrėjai. Akivaizdu, kad mūsiškis kultūrininkų sluoksnis pagal pajamas yra gerokai žemiau viduriniosios klasės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis